Tartu universitetas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Tartu universitetas | |
|---|---|
| Lotyniškai: Universitas Tartuensis | |
| Šūkis | {{{šūkis}}} |
| Įkurtas | 1632 |
| Tipas | Valstybinis |
| Rektorius | Alar Kargis |
| Direktorius | {{{direktorius}}} |
| Prezidentas | {{{prezidentas}}} |
| Dekanas | {{{dekanas}}} |
| Vieta | Tartu, Estija |
| Fakultetai | 11 |
| Darbuotojai | 2860 |
| Studentai | 17 000 |
| Bakalaurai | {{{bakalaurai}}} |
| Magistrantai | {{{magistrantai}}} |
| Doktorantai | |
| Svetainė | www.ut.ee |
Tartu universitetas (est. Tartu Ülikool) – aukštoji mokykla Estijoje, Tartu mieste.
1632-1665 m. Academia Gustaviana, 1690-1710 m. Academia Gustavo-Carolina, 1802-1893 m. Imperatoriškasis Dorpato universitetas (vok. Kaiserliche Universität zu Dorpat}, 1893-1918 m. Imperatoriškasis Jurjevo universitetas (rus. Императорский Юрьевский университет), 1919-1940 m. Tartu universitetas, 1940-1941 m. Valstybinis Tartu universitetas, 1941-1944 m. Rytų krašto universitetas Dorpate (vok. Ostland-Universität in Dorpat), 1944-1989 m. Valstybinis Tartu universitetas, nuo 1989 m. Tartu universitetas.
Tartu universitete yra 11 fakultetų ir 5 kolegijos su daugiau kaip 17 000 studentų ir 2860 darbuotojų. Rektorius nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. Alar Kargis. Tartu universitetas yra prestižiškiausių aukštųjų mokyklų Coimbra grupės narys.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Įsteigtas 1632 m. birželio 30 d. vietoje Dorpato gimnazijos (Gymnasium Dorpatense), kurią 1583 m. įkūrė Steponas Batoras. Universitetą įsteigė Švedijos karalius Gustavas II Adolfas. Pirmieji studentai imatrikuliuoti 1632 m. balandžio 20-21 d. Oficialiai Academia Dorpatensis atidaryta spalio 15 d., jai suteiktos Upsalos universiteto privilegijos. Veikė Filosofijos, teisės, teologijos ir medicinos fakultetai. 1656 m. Švedijos-Rusijos karo metu akademija perkelta į Taliną, o 1665 m. uždaryta.
1690 m. akademija vėl atgaivinta, bet normaliai neveikė iki 1699 m. rugpjūčio 28 d. kai Piarnu mieste buvo atidaryta Academia Gustavo-Carolina. Ten ji veikė iki 1710 m., kai Šiaurės karo metu miestą užėmė Rusija.
Tik 1802 m. gruodžio 12 d. Tartu caras Aleksandras I vėl atidarė universitetą, kuriame buvo dėstoma vokiečių kalba, todėl jis oficialiai vadinosi Kaiserliche Universität zu Dorpat. Nuo 1803 m. jame dėstyta ir estų kalba. 1862 m. legalizuotos studentų korporacijos, o 1870 m. susikūrė Estijos studentų bendrija, kurios žydra-juoda-balta vėliavos spalvos vėliau tapo visos Estijos vėliavos spalvomis.
1893 m. pavadintas Юрьевский университет, o dėstomaja kaba tapo rusų kalba. Pirmojo pasaulinio karo metais universitetas evakuotas į Rusiją, jo pagrindu įsteigtas Voronežo universitetas.
Tartu universiteto pastatą projektavo Johanas Vilhelmas Krauzė. Jis pastatytas 1804-1809 m.
[taisyti] Dėstytojai
- Eduardas Eichvaldas, zoologas, paleontologas, geologas
- Teodoras Grotusas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas
- Moricas Hermanas Jakobis, galvanikos atradėjas
- Vasilijus Kandinskis, tapytojas, grafikas, meno teoretikas
- Marju Lauristin, Žiniasklaidos katedros profesorė
- Vilhelmas Ostvaldas, fizikinės chemijos teorijos autorius
- Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, astronomas
[taisyti] Studentai
[taisyti] Studentai lietuviai
- Viktoras Julijonas Aramavičius
- Petras Avižonis
- Jonas Biliūnas
- Eduardas Jokūbas Daukša
- Lazaris Epšteinas
- Povilas Jakubėnas
- Povilas Karoblis
- Kazys Mažonas
- Antanas Merkys
- Vytautas Jonas Nainys
- Vladas Požela
- Antanas Purėnas
- Klemensas Skabeika
- Kazimieras Venclauskis
[taisyti] Bendradarbiavimas su Lietuva
Universitetas aktyviai bendravarbiauja su VDU Regionistikos katedra Baltijos regiono studijų srityje.
