Gustavas II Adolfas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Gustavas II Adolfas | |
|---|---|
 |
|
 |
|
| Gimė | 1594 m. gruodžio 19 d. |
| Stokholmas | |
| Mirė | 1632 m. lapkričio 16 d. |
| Licenas, Saksonija | |
| Palaidotas | Ridarholmo katedra, Stokholmas |
| Tėvas | Karolis IX |
| Sutuoktinė/s | Marija Eleonora fon Brandenburg |
| Vaikai | Kristina |
 |
|
| Valdė | 1611-1632 m. |
| Pirmtakas | Karolis IX |
| Įpėdinis | Kristina |
Gustavas II Adolfas (šved. Gustav II Adolf, 1594 m. gruodžio 19 d. Stokholmas - 1632 m. lapkričio 16 d. Licenas, Saksonija) – 1611-1632 m. Švedijos karalius.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Kilęs iš Vazų dinastijos, Tėvas Karolis IX Vaza, karalienės Kristinos tėvas.
[taisyti] Valdymas
Užimdamas sostą patvirtino didikų privilegijas. Karą su Danija baigė 1613 m. Knaredo taika, karą su Rusija – 1617 m. Stolbovo taika, įgijo teritorijų Baltijos jūros rytinėse pakrantėse. 1617 m. atnaujino nuo 1600 m. besitęsiantį karą su Abiejų Tautų Respublika dėl Livonijos, užėmė žemes iki Dauguvos ir Rygą.
Kartu įvykdė vidaus reformų: sumodernino valstybės valdymą, įsteigė kolegijų, pertvarkė kanceliariją, iždą, teismus ir kt. Reformavo švietimo sistemą, buvo reorganizuotas Upsalos universitetas, daugelyje miestų įkrtos gimnazijos. Skatino ūkio plėtrą.
Sukūrė stiprią nuolatinę kariuomenę - savanorių šaukimą derino su privaloma rekrutų tarnyba iš pulkams priskirtų gyvenamųjų vietovių. Įvedė griežtas kūno bausmes. Pagerino ginkluotę - artileriją aprūpino vienodais 80 mm kalibro lengvaisiais pabūklais. Pertvarkė pėstininkų pulkus: vietoj 2000-3000 žmonių juose paliko po 1300-1400 karių, 2/3 jų muškietininkai, 1/3 ietininkai. Pirmąkart sukūrė pulko artileriją (2 pabūklai). Dėl šių pertvarkymų, vienodesnės nacionalinės sudėties sustiprėjo karių drausmė ir kovingumas. Švedija tapo viena stipriausių karine galia XVII a. Europos valstybių.
Gustavas II Adolfas pasižymėjo kaip talentingas karvedys - naudojo tuomet pažangią linijinę taktiką, stengėsi veikti palyginti nedidele karine grupuote, iš anksto parengti karo veiksmų planą. Nuo 1621 m. Livonijoje vėl kariavo su Abiejų Tautų Respublika, kurios valdovas Gustavo pusbrolis Zigmantas Vaza pretendavo į Švedijos sostą. Užėmė didžiąją dalį Livonijos, Kuršą, Prūsiją ir Mažąją Lietuvą. 1626 m. iš Prūsijos puolė Pavyslį. Pagal 1629 m. Ahmarko paliaubas išlaikė užkariautas Livonijos žemes, kai kuriuos Baltijos jūros uostus, iki 1636 m. Švedijos valdžioje buvo ir Klaipėda. 1630 m. įsikišo į Trisdešimties metų karą (1618-1648 m.) 1631 m. prie Breitenfeldo nugalėjo Katalikų lygos kariuomenę, užėmė Vidurio Vokietiją, Bavariją. Žuvo mūšyje prie Liceno, nors švedai jį ir laimėjo. [1]
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. T.7: Gorkai-Imermanas., 296 psl.
[taisyti] Literatūra
- Brzezinski, Richard. The Army of Gustavus Adolphus. Osprey Publishing (1993). ISBN 1855323508.
- Hollenberg, Svea Rikes Historia under K. G.-Adolf den stores regering (1790—1796)
- Cronholm, Sveriges Historia under G. II Adolf regering (1857).
