Paulis Kalninis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paulis Kalninis (latv. Pauls Kalniņś, 1872 m. balandžio 3 d. Vilcėje – žuvo 1945 m.) – gydytojas, Latvijos valstybinis politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
Baigė Vilcės pradžios mokyklą ir Liepojos gimnaziją, 1898 m. – medicinos mokslus Tartu universitete.
Nuo 1898 m. – gydytojas Tukume, Mintaujoje ir Rygoje. 1897 m. – dienraščio „Dienas lapa“ redakcijos darbuotojas, „Jauna strava“ organizacijos narys, nuo 1901 m. – Mintaujos socialdemokratų grupės narys, policijos persekiotas už politinę veiklą 1903 – 1906 m. gyveno emigracijoje Šveicarijoje. 1905–1907 m. revoliucijos dalyvis.
1907 – 1909 m. redagavo laikraštį „Cīņa“ (Kova). 1907 – 1934 m. – LSDSP CK narys, 1910 – 1914 m. – socialdemokratinių laikraščių redakcijų narys.
1914 – 1917 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje.
1917 m. – Rygos darbininkų deputatų tarybos narys, demokratinio bloko organizatorius, Konstitucinės asamblėjos narys. 1918 – 1922 m. – LSDSP CK pirmininkas.
Visų Latvijos Respublikos Saeimų atstovas, 1925 – 1934 m. Saeimos pirmininkas ir Kultūros fondo pirmininkas, kelis kartus laikinai ėjo Respublikos prezidento pareigas. Po 1934 m. aizsargų suorganizuoto valstybės perversmo 4 mėn. kalintas Rygos centriniame kalėjime.
1942 – 1944 m. pogrindinio LSDDP CK narys. Vokiečių slaptosioms tarnyboms išsiaiškinus jo veiklą, 1944 m. pakeliui į Švediją sulaikytas, nuvežtas tardyti į Vokietiją, vėliau į Austriją. Mirė koncentracijos lageryje.
[taisyti] Nuorodos
- Biografija (latvių k.)
- Latvijos Republikos Saeima (latvių k.)
- Latvijos Republikos Saeima (anglų k.)
