Smėlis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Smėlis – nuosėdinė uoliena, kuri sudaryta iš nuotrupinių dalelių. Dalelių skersmuo svyruoja nuo 0,063 mm iki 2 mm. Smėlis beveik ar visiškai nesucementuota uoliena t.y. biri, nevienalytė. Vienalytė sucementuota įvairiais cementais uoliena vadinama smiltainiu. Smėlis pagal savo kilmę gali būti fliuvioglacijalinis, jūrinis, aliuvinis (upinis), eolinis. Smėlio mineralinė sudėtis gana įvairi. Jis gali būti monomineralinis, sudarytas praktiškai iš vieno mineralo (kvarcinis, feldšpatinis ir pan.), taip pat polimineralinis – iš įvairių mineralų nuolaužų. Mineralinė smėlio sudėtis priklauso nuo fiziškai ardomų uolienų mineralinės sudėties. Jei ardomos jūrinės nuogulos ar smėlis akumuliuojasi šiltose jūrose – smėlis bus karbonatinės sudėties – klintinis smėlis, jei klostosi vulkaninės salos pakrantėse – vulkaninis smėlis. Didžioji smėlio dalis klostosi dykumose. Jose iš smėlio supūstomos didelės kopos.
[taisyti] Panaudojimas
Smėlis naudojamas betono gamyboje. Monomineraliniai smėliai, pavyzdžiui, kvarcinis, naudojami stiklo gamyboje. Taip pat smėlis naudojamas kaip abrazyvinė medžiaga, vandens filtruose.
[taisyti] Smėlis Lietuvoje
Smėlis, randamas Lietuvos teritorijoje gali būti suskirstytas į kelias grupes:
- Jūrinis, randamas prie Baltijos jūros, polimineralinis, sudėtiniai mineralai: kvarcas, feldšpatas, ilmenitas, granatas ir kt.
- eolinis, randamas palei jūros pakrantę, Kuršių nerijoje, taip pat Dzūkijos miškuose
- aliuvinis – prie visų Lietuvos upių
- fliuvoglacialinis pasiskirstęs praktiškai visoje Lietuvje. Šis smėlis naudojamas betono gamyboje.
- limnoglacialinis, smulkesnis bet geriau išrūšiuotas smėlis
- kvarcinis smėlis kasamas Anykščių rajone, Šis smėlis susiklostė neogeno periode
2004 metais Lietuvoje buvo iškasta 2784 tūks. t smėlio. Kvarcinio smėlio – 58 tūkst. t.
