Vokiečiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vokiečiai | |
|---|---|
 |
|
| Gyventojų skaičius | ~75 milijonai[1]150 milijonų |
| Populiacija šalyse |  Vokietija:67 000 0000 - 75 000 000[2][3]
|
| Kalba (-os) | vokiečių |
| Religijos | Vyrauja katalikai. Egzistuoja protestantų mažumos. |
| Giminingos etninės grupės | Germanai |
Vokiečiai (Deutsche) – etnine prasme germanų tauta, teisine prasme - Vokietijos Federatyvinės Respublikos piliečiai. Kalba vokiečių kalba. Būti pripažintais de jure vokiečiais turi teisę šie asmenys:
a) VFR piliečių vaikai,
b) iki 1937 metų gruodžio 31 d. gyvenę Vokietijos Reicho teritorijoje,
c) etnine prasme save laikantys vokiečiais (vartoja vokiečių kalbą, vaikus auklėja pagal vokiškas tradicijas ir pan.).
Iki 1945 metų vokiečiais buvo laikomi ir Austrijos piliečiai, dabar - tai austrų tautybę turintys gyventojai.
Šiuo metu vokiečiai paplitę visame pasaulyje (žiūr. lentelę), kompaktiškai gyvena Danijos pietuose, Lenkijos vakaruose, Italijos šiaurėje (Pietų Tirolio gyventojai) ir kt.
Su Lietuva sietinos keleta vokiečių grupių : Klaipėdos krašto vokiečiai (Vokietijoje vadinami memelenderiais); Lietuvos vokiečiai - kitoje šalies teritorijoje gyvenę vokiečiai iki 1941 metų; Baltijos vokiečiai - Šiaurės Lietuvoje ūkininkavę stambūs žemvaldžiai, kilę iš Kuršo ir Livonijos; Rytprusiečiai, gyvenę Mažojoje Lietuvoje; Rusijos vokiečiai, persikėlę į Lietuvos SSR po Antrojo pasaulinio karo; naujieji rytprūsiečiai - po antrojo Lietuvos-Lenkijos padalijomo į Suvalkiją atsikraustę kolonistai ir kt.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pirmaisiais mūsų eros amžiais senosios vokiečių gentys susimaišė su keltais ir retais. Etninį vokiečių pagrindą sudarė susikūrusios frankų, saksų, bavarų, alemanų, langobardai, gotai, nemetai, švabai ir kitų genčių sąjungos. Į pradedančios susidaryti vokiečių tautybės sudėtį įėjo dalis X-XIII a. vokiečių feodalų užkariautų Palabio slavų ir baltų (prūsų, lietuvių) genčių. Vokiečių tautybės konsolidaciją stabdė ilgai trukęs feodalinis susiskaldymas ir šalies dalių ekonominis atskirumas. Galutinai vokiečių tautybė susidarė tik po 1871 m., kai buvo suvienyta Vokietija.
[taisyti] Pavadinimas
Lietuvių kalboje ir jos tarmėse nuo seno buvo paplitę keli vokiečių pavadinimai. Vienas seniausių buvo niemčiai, vėliau vartotas germanai, tačiau galiausiai įsigalėjo vokiečių pavadinimas.
[taisyti] Išnašos
- ↑ mažiausiai 75 milijonai, 67 milijonai vokiečių Vokietijoje ir 5-10 milijonų vokiškai kalbančių ir vokiečių kilmės žmonių visam pasauly be Austrijos ir Šveicarijos. Deutsche Welle: 2005 German Census figures;Languages spoken in the US;Ethnologue: German
- ↑ Deutsche Welle: 2005 German Census figures
- ↑ CIA World Factbook - Germany: People
- ↑ 49.2 million German Americans as of 2005 according to the "US demographic census." Nuoroda tikrinta 2007-08-02.; see also Languages in the United States#German.
- ↑ The [1] reports 12 millions Brazilians with German ancestry. See German-Brazilian
- ↑ CIA World Factbook - Switzerland
- ↑ 2001 Canadian Census gives 2,742,765 total respondents stating their ethnic origin as partly German, with 705,600 stating "single-ancestry".
- ↑ France
- ↑ Alsatians
- ↑ Australian Bureau of Statistics|424 KiB}} reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census. German is spoken by ca. 135,000 [2], about 105,000 of them Germany-born.
- ↑ CBS, as of 2006
- ↑ Microsoft Word - Siz_2006-eng
- ↑ German in Italy
- ↑ United Kingdom: Stock of foreign-born population by country of birth, 2001
- ↑ Deutscher als die Deutschen [3]
- ↑ Die soziolinguistische Situation von Chilenen deutscher Abstammung [4]
- ↑ INE(2006)
- ↑ German in Hungary
- ↑ German minority
- ↑ Amid Namibia's White Opulence, Majority Rule Isn't So Scary Now
[taisyti] Nuorodos
 |
Šis antropologijos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
