Antropologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antropologija (iš graikų άνθρωπος = žmogus) - mokslas, tiriantis žmones ir žmoniją įvairiais aspektais – socialiniais, kultūriniais, fiziniais (anatomija, fiziologija, patologija, evoliucija). Tai holistinis mokslas, nes domimasi visais žmonėmis visais laikais ir visais žmonių gyvenimo aspektais.
Pagrindinės antropologijos šakos yra:
Egzistuoja kelios antropologijos tradicijos, tarp kurių galime išskirti:
- prancūzų sociologinę mokyklą (Émile Durkheim, Marcel Mauss, Claude Lévi-Strauss)
- britų socialinę antropologiją (J.G. Frazer, Bronislaw Malinowski, A.R. Radcliffe-Brown, E.E. Evans-Pritchard)
- amerikiečių kultūrinę antropologiją (L.H. Morgan, Franz Boas, Marvin Harris, Clifford Geertz, Margaret Mead, Ruth Benedict). Amerikiečių antropologijos mokykla didelį dėmesį skiria kultūriniams kalbos aspektams, tarpkultūriniams kontaktams.
Antropologija – jaunas mokslas. Tam tikrų antropologijos užuomazgų galima rasti jau senovės Graikijoje, Herodoto, Hipokrato raštuose, tačiau šiuolaikinės antropologijos pradininku laikomas prancūzų chirurgas Paul Broca. Jis pirmasis apibrėžė antropologijos uždavinius ir nustatė jos tyrimo metodus. 1859 m. jis Paryžiuje įkūrė pirmąją Antropologijos draugiją, o 1876 m. jo iniciatyva Paryžiuje įkurta pirmoji antropologijos mokykla: L'Ecole d'Antropologie de Paris.
[taisyti] Nuorodos
