Autoriaus teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Autoriaus teisė bendru atveju – teisės mokslo šaka. Siaurąja žodžio prasme – autoriaus teisė į intelektinį (meninį, techninį ar kitą) kūrinį (autorių teisių objektą).

Autorių teisėms taikomos Berno konvencijos (1971 m. Paryžiaus Aktas) nuostatos. Autoriaus teisė saugo išraiškas, tačiau ne idėjas, procedūras, veiklos metodus ar matematines koncepcijas. Išimtinių teisių apribojimai ar išimtys gali būti pritaikytos tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nesudaromos kliūtys įprastam rezultatų naudojimui ir nekelia pavojaus teisės turėtojo teisėtiems interesams.

Autoriaus teisė būna:

turtinė, apibrėžianti autoriaus teisę į pajamas, gautas už kūrinio panaudojimą,
neturtinė, apibrėžianti teisę į autorystę (teisę vadintis autoriumi, būti paminėtam ant kūrinio viršelio, teisę uždrausti kūrinio keitimą ir pan.).

Kūrinio autoriaus teisė žymima:

©, autoriaus teisių savininko pavadinimas (vardas ir pavardė), pirmosios publikacijos metai

Turinys

1 Autoriaus teisė Lietuvoje
- 1.1 Galiojimas
- 1.2 Autorių teisių pasibaigimas
2 Literatūra
3 Taip pat skaitykite
4 Nuorodos

[taisyti] Autoriaus teisė Lietuvoje

Lietuvoje autoriaus teisė bei jos tvarkymas yra apibrėžti 1999 metų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu (su 2003 m. pataisymais), numatančiu šiuos svarbius dalykus:

Autoriaus teisė į kūrinį atsiranda jį sukūrus. Jokia kūrinio registracija ar pan. nėra reikalinga.
Autoriumi (ar autoriais) laikomas asmuo, kurio vardas (ar žinomas pseudonimas) yra nurodytas kūrinyje (jei neįrodyta kitaip).
Neturtinės autoriaus teisės negali būti perduotos kitiems asmenims. Turtinės autoriaus teisės gali būti perduotos (ar parduotos).

Kompiuterinių programų registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Išsami informacija apie kompiuterinių programų bei duomenų bazių autorių ir jų autorystės teisių perėmėjų registravimą pateikta Infobalt autorinių teisių agentūros svetainėje. Ši veiklos sritis neįeina LR Valstybinio patentų biuro kompetenciją.

[taisyti] Galiojimas

Lietuvoje turtinės autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą bei 70 metų po autoriaus mirties ir gali būti perduotos paveldėjimo būdu, tačiau įstatymas numato, kad teisės negalioja, jei yra pasibaigusios iki įstatymo įvedimo 1999 metais.

Įstatymas numato šiuos intelektinės nuosavybės objektus:

knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai, kompiuterių programos (išreikštos bet kuria kalba ir bet kokia forma, įskaitant pradinę projektinę medžiagą) ir kiti literatūros kūriniai;
kalbos (oratorinės), paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai;
rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai);
dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti sceniniam atlikimui skirti kūriniai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai;
muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto;
audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai);
skulptūros, tapybos bei grafikos darbai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai;
fotografijos kūriniai ir kiti analogiškais fotografijai būdais sukurti kūriniai;
architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai);
taikomosios dailės kūriniai ir kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas;
iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų-parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis;
kiti objektine forma išreikšti kūriniai.

Intelektualine nuosavybe nelaikomi tokie dalykai, kaip:

idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
teisės aktai, oficialūs dokumentai, taip pat jų oficialūs vertimai;
oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai);
oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;
įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;
liaudies meno kūriniai.

[taisyti] Autorių teisių pasibaigimas

Tarybų Sąjungoje iki 1973 m. veikė įstatymas, pagal kurį turtinės autorių teisės galiojo 15 metų po autoriaus mirties. T. y., visi kūriniai, sukurti Tarybų Sąjungoje anksčiau, nei 1958 m. Lietuvoje neturi galiojančių turtinių autoriaus teisių. 1973 m. įvestas naujas TSRS autoriaus teisių įstatymas, atitinkantis Ženevos autorių teisių konvenciją, numatė, kad autorių turtinės teisės galioja 25 metus po jų mirties. Tokiu būdu, turtinės autorių, mirusių iki 1965 m. (daugiau, nei 25 metus iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m.) yra irgi negaliojančios.