Grafika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Grafika (Gr. grapho - rašau, piešiu) – vaizduojamosios dailės šaka, kurios meninio vaizdo pagrindą sudaro piešinys. Svarbiausios meninio vaizdo kūrimo priemonės yra kontūrinė linija, juodų ir baltų dėmių deriniai, štrichas ir medžiaga (dažniausiai baltas ar spalvotas popierius), kurioje piešiama ar spausdinama. Pagrindinė spalva – juoda, kitos spalvos mažiau vartojamos. Piešinys kuriamas pieštuku, plunksna, anglimi, sangvinu ant popieriaus, arba jo atvirkščias vaizdas raižomas kaltu, raižikliu, peiliu, graviravimo adata (kai kada ir ėsdinamas chemikalais) medinėse, metalinėse, akmeninėse plokštėse (klišėse) iš kurių spausdinami lakštai. Grafikos kūriniai dažnai būna didelio tiražo, todėl labiau nei kitos dailės šakos atspindi aktualijas, vartojama masinei propagandai, agitacijai. Jos kūrinių serijos ir ciklai sudaro galimybę nuosekliai atkurti kurios nors temos visumą.

Pagal paskirtį grafika skirstoma į:

• lakštinę grafiką (atskiri lakštai-estampai arba jų serijos, ciklai),
• knygų grafiką (knygų ir periodinių leidinių iliustracijos, viršeliai, vinjetės, tituliniai lapai, atsklandos, užsklandos, karikatūros, inicialai),
• taikomąją grafiką (pašto ženklai, etiketės, diplomai, garbės raštai, meninis šriftas).

Savitą taikomosios grafikos rūšį sudaro pramoninė grafika (gaminių firminiai ženklai, etiketės; įpakavimo puošyba). Būdingi grafikos žanrai yra ekslibris, karikatūra, plakatas.