Songajus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sahelio civilizacija |
Senegalas |
Tekrūras, Džolofas, Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas |
Vakarų Sahelis |
Vagadu, Malis, Songajus, Bamara |
Mosių valstybės |
Tenkodogo, Jetenga, Manprusi, Mosi, Gurma, Dagomba |
Hausų valstybės |
Daura, Kanas, Kacina, Zazzau, Gobiras, Rano, Biramas, Zamfara, Kebbi, Jauri, Gvari, Borgu, Kvararafa, Nupė |
Vidurio Sahelis |
Kanemas, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras |
Nubija |
Nobatija, Makurija, Alodija, Senaras |
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava |
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
Šiaurės Nigerijos protektoriatas, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas |
Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
Senegalas, Mauritanija, Burkina Faso, Malis, Nigeris, Nigerija, Čadas, Sudanas |
Songajus (songajų kalba: ??; pr. Songhay), didžiausios ekspansijos metu vadinta Songajaus imperija - senovės Afrikos valstybė, 1375 – 1591 m. egzistavusi dab. Malio, Mauritanijos, Senegalo ir Gvinėjos teritorijose. Priklauso Sahelio civilizacijai.
Valstybės kūrėjai buvo songajai, sostinė buvo Gao.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Za dinastija
Gao miestas nuo VIII a buvo apgyvendintas songajų tautos, tačiau pirmoji neoficiali songajų sostinė buvo Kukija, iš kur valdė 14 pusiau legendinių valdovų, priklausančių Za (arba Dia) dinastijai. XI a. šios dinastijos atstovas Kossoi perkėlė songajų sostinę į Gao, priėmė islamą. Jo laikais songajai užmezgė prekybinius santykius su šiaurės miestais ir įsijungė į transsacharinę prekybą. Tuo metu jie valdė mažą teritoriją.
[taisyti] Sunni dinastija
XIII a. Malio imperijos įkūrėjas Sundiata Keita užkariavo songajus ir įjungė juos į imperijos sudėtį. Tačiau 1275 m. vienas iš Malio valdininkų pabėgo į imperijos provinciją ir Gao mieste įkūrė savo dinastiją, vadinamą Sunni, arba "išlaisvintojų" dinastija. Tai dar nereiškė Songajaus nepriklausomybės, nes Sunni valdovai mokėjo duoklę Maliui.
Tik po 100 metų, 1375 m., valdant Sunni Mar, Songajus galutinai iškovojo nepriklausomybę nuo Malio. Šiam silpstant, Songajaus jėgos stiprėjo. XV a. viduryje, valdant vienam žymiausių Songajų valdovų Sunni Ali, valstybė greitai plėtėsi žlugusios Malio imperijos sąskaita, užimdama milžiniškas teritorijas ir išsiplėsdama visame Vakarų Sahelyje. Sutramdžius mosius pietuose ir dogonus šiaurėje, 1468 m. buvo užimtas kultūros centras Timbuktu, vėliau - prekybinis centras Dženė.
[taisyti] Askija dinastija
Po Sunni Ali mirties, sostas atiteko jo broliui Sunni Baru. Šis atsimetė nuo islamo, kas sukėlė neramumus valstybėje. Todėl sukilimo lyderis Muhamad Ture 1493 m. užėmė sostą, pradėdamas naują dinastiją. Ji pasivadino Askija, kas reiškia "uzurpatoriai". Ši dinastija buvo didžiausias valstybės suklestėjimas, kadangi Songajaus imperija užėmė didžiausias teritorijas. Timbuktu buvo įkurtas universitetas, klestėjo prekyba. Didžiausias stabilumo laikotarpis buvo pasiektas XVI a, valdant Askijai Daudui.
Askijos[1]
Vardas | Valdymo metai |
Askija Mohamadas I | 1493-1528 |
Askija Musa | 1528-1531 |
Askija Mohamadas II | 1531-1537 |
Askija Ismailas | 1537-1539 |
Askija Isihakas | 1539-1549 |
Askija Daudas | 1549-1582 |
Askija Alhadžas | 1582-1586 |
Askija Mochamadas Bani | 1586-1588 |
Askija Isihakas II | 1588-1591 |
[taisyti] Nuosmukis
Pačioje XVI a. pabaigoje Songajus buvo užpultas Maroko, valdomo Sadi dinastijos. Maroko ekspedicijai per dykumą vadovavo Judar Paša, kuris, turėdamas mažesnę kariuomenę, pranoko Songajų tuo, kad jau naudojo šaunamuosius ginklus bei patrankas. Tondibio mūšyje 1591 m. paskutiniojo Gao valdovo kariuomenė buvo sumušta.
Marokas nesugebėjo išlaikyti tolimų teritorijų, tačiau Songajaus pralaimėjimas sukėlė valstybės dezintegraciją. Ji suiro į daug smulkių valstybėlių.
[taisyti] Dendi valstybė
Tiesiogine Songajaus valstybės įpėdine laikoma Dendi valstybė. Songajų elitui pabėgus iš Gao, jie persikėlė į Dendi regioną ir įkūrė sostinę Lulami. Čia buvo pratęsta Askija dinastija, išlaikytos visos Songajui būdingos tradicijos. Šios valstybės valdovai tituluoti nuhu.
Dendi toliau kovojo su priešais šiaurėje. Ši valstybė, neretai draskoma vidaus sukilimų ir uzurpacijų, egzistavo iki 1901 m., kol jos neužėmė prancūzai, kurie prijungė ją prie Prancūzijos Vakarų Afrikos.
[taisyti] Ekonomika, kultūra
Savo klestėjimo laikais Songajus pranoko savo pirmtakę Malio imperiją. Jis gyveno dėka klestinčios transsacharinės prekybos, kurios svarbiausios prekės buvo auksas, druska ir vergai. Valstybė užtikrino saugumą prekybininkams, o šie, vadinami džula, jungėsi į sąjungas.
Visuomenė buvo griežtai suskirstyta į kastas, kurių dažniausios buvo kalviai, žvejai, dailidės. Visuomenės viršuje stovėjo didikų kasta, kilusi iš etninių songajų. Žemiau jos buvo laisvieji žmonės, prekybininkai. Visuomenės apačioje buvo karo belaisviai ir vergai.
Islamas buvo dominuojanti religija, išpažįstama aukštesniųjų visuomenės sluoksnių, nors religinė aplinka buvo gana tolerantiška, ir leista išpažinti vietines gamtos religijas.
Valstybė nebuvo griežtai centralizuota, kadangi atskiri vietininkai turėjo nemažą autonomiją. Vienas svarbiausių reikalavimų buvo nuolatinis mokesčių mokėjimas.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. T.2: Arktis-Beketas., 80 psl.