Kajoras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sahelio civilizacija |
Senegalas |
Tekrūras, Džolofas, Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas |
Vakarų Sahelis |
Vagadu, Malis, Songajus, Bamara |
Mosių valstybės |
Tenkodogo, Jetenga, Manprusi, Mosi, Gurma, Dagomba |
Hausų valstybės |
Daura, Kanas, Kacina, Zazzau, Gobiras, Rano, Biramas, Zamfara, Kebbi, Jauri, Gvari, Borgu, Kvararafa, Nupė |
Vidurio Sahelis |
Kanemas, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras |
Nubija |
Nobatija, Makurija, Alodija, Senaras |
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava |
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
Šiaurės Nigerijos protektoriatas, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas |
Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
Senegalas, Mauritanija, Burkina Faso, Malis, Nigeris, Nigerija, Čadas, Sudanas |
Kajoras (volofų kalba: Kajoor, pr. Cajor) - Afrikos valstybė, XVI - XIX a. egzistavusi dab. vakarų Senegalo teritorijoje, sukurta volofų tautos. Jos valdovai tituluoti damel, o sostinė buvo Mbulis.
[taisyti] Istorija
Kajoras buvo viena didžiausių sudėtinių dalių Džolofo konfederacijoje. Sąlygos visiškai jos nepriklausomybei susiformavo XVI a., silpstant centrinei valdžiai. 1549 m. jos valdytojas Detie Fu Ndiogu tapo pirmuoju nepriklausomu valdovu, tituluojamu damel.
Ši valstybė turėjo daug ryšių su vakarų tautomis, kurios pajūryje įkūrė Dakarą.
Vienas iš Kajoro damelių, Lat Dior Ngoné Latyr Diop (1842 - 1886), XIX a. besipriešindamas didėjančiai prancūzų ekspansijai regione, susivienijo su islamo džihadą propaguojančia Salumo valstybe ir 1861 m. priėmė islamą.
1864 m. Kajoras bandė užkariauti aplinkines valstybes - Sinę, Baolį, Džolofą, laikinai užėmė Vaalo. Tačiau sugrįžę prancūzai keletą kartų sumušė Lat Dioro armijas, kas vedė prie Kajoro valstybės galutinio žlugimo 1886 m.
[taisyti] Kajoro valdovai
1.Decceefu Njoogu (1549) | 17.Maawo |
2.Amari ngoone Sobel | 18.Biram Koddu |
3.Maa Sàmba Tàkko | 19.Maajoor |
4.Ma Xurayja Koli | 20.Makoddu |
5.Biram Mànga | 21.Biram Faatim Penda |
6.Daaw Demba | 22.Amari Ngoone Ndeela Kumba |
7.Majoor | 23.Biram Fatma Cub |
8.Biram Yaasin Buubu | 24.Maysa Tenda |
9.Décce Maram | 25.Birima |
10.Maa Faali | 26.Makoddu |
11.Ma Xurayja Kumba Joojo | 27.Majoojo |
12.Biram Penda Ciloor | 28.Lat Joor Ngoone Faal(1862) |
13.Decce calaw | 29.Sàmba Yaasin Faal |
14.Lat Sukaabe | 30.Sàmba Lawbe Faal |
15.Maysa Sukaabe | |
16.Maysa Tenda |