Transsacharinė prekyba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prekybiniai keliai |
---|
Arbatos kelias · Druskos kelias · Gintaro kelias |
Hanzos lyga . GT kelias . Jūrinis šilko kelias |
Kambodža-Dvaravati kelias |
Kelias iš variagų pas graikus · Via Maris |
Romėnų-indų prekyba . Karališkasis kelias |
Prieskonių kelias . Šilko kelias · Smilkalų kelias |
Prekybos trikampis . Volgos prekybinis kelias |
Transsacharinė prekyba . Transmalakinė prekyba |
Transsacharinė prekyba - kelių ir gyvenviečių tinklas Saharos dykumoje, kuriuo vyko prekyba tarp šiaurės Afrikos pakrantės miestų ir "juodosios" Afrikos. Transsacharinė prekyba prasidėjo I tūkst. pr. m. e., o pradėjo nykti XVI a.
[taisyti] Senovė
Paskutiniaisiais tūkstantmečiais pr. m. e. susiformavus Saharos dykumai, išsikėlė dauguma joje gyvenusių gyvulių augintojų ir pietinė Afrikos dalis buvo praktiškai atkirsta nuo šiaurinių pakrančių ir viso likusio pasaulio. Tik prijaukinus kupranugarį (pirmosios tikros žinios apie jo naudojimą yra iš III a. pr. m. e.), dykumos apgyvendinimas prasidėjo iš naujo.
Svarbiausieji ankstyvųjų kelių atradėjai buvo garamantai, giminingi libiams. Jie tapo tarpininkais tarp finikiečių ir Afrikos tautų, tiekdami šiems egzotiškas prekes: dramblio kaulus, auksą, smaragdus, stručių plunksnas bei kiaušinius, juodaodžius vergus.
Tuo metu svarbiausiu transsacharinės prekybos uostu šiaurėje tapo Leptis, kuris keliu siekėsi su Sidamu, o iš ten būdavo keliaujama iki pat Nigerio upės. Romos imperijos laikais buvo žinomi trys lygiagretūs keliai per Sacharą.
[taisyti] Viduramžiai
VII a. susikūrus Kalifatui, arabai prasiskverbė į Sacharą ir ėmė islamizuoti vietinius gyventojus. Vyko tautų kraustymaisi, suformavę dabartinę Sacharos tautinę sudėtį. Garamantai davė pradžią dabartiniams berberams ir tuaregams. Pastarieji kėlėsi vis tolyn į pietus, pamažu apgyvendindami Sacharos oazes, Ayro kalnus ir netgi Nigerio pakrantes. Tai suteikė galimybes vystyti pastovesnę prekybą su nuolatinėmis gyvenvietėmis.
Svarbiausi tokie gyvenviečių centrai kūrėsi kalnuotose Sacharos mietose, tokiose kaip Achagaras, Ayras, Tibestis, Adraro plynaukštė, o taip pat didelėse oazių sankaupose, tokiose kaip Kufra, Audžila ir pan.
Viduramžiais nusidriekė visas prekybos kelių tinklas, sujungęs šiaurės pakrantės miestus Fesą, Tripolį su Sahelio tautomis: mandžiais, hausais, kanūriais ir kt. Tai sąlygojo Sahelio civilizacijos atsiradimą.
[taisyti] Nunykimas
Transsacharinės prekybos nunykimui didelę įtaką padarė jūros kelių aplink Afriką atradimas XV-XVI a. Kelionės laivu būdavo greitesnės ir patogesnės nei dykuma. XVI a. pabaigoje dauguma Sacharos gyvenviečių buvo nusiaubtos marokiečių armijos. Tai vedė prie lėto prekybos smukimo ir prie pajūrio miestų iškilimo.
Galutinį smūgį tradicinei prekybai sudavė kolonizacija ir tradicinio gyvenimo būdo sunaikinimas, modernių kelių bei geležinkelių nutiesimas per Sacharą.
Transsacharinės prekybos centrai | |
---|---|
Tafilaletas | Tindufas | Adraras (Šingetis, Uadanas) | Audagostas | Tišitas | Ualata | Sidžilmasa | Taudenis | Timbuktu | Figigas | Uargla | Adraras | Gadamesas | Gatas | Sabha | Murzukas | Ayras (Agadesas) | Bilma | Audžila (Džalas) | Kufra (Džaufas) | Siva |