Tekrūras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|---|
| Sahelio civilizacija |
| Senegalas |
| Tekrūras, Džolofas, Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas |
| Vakarų Sahelis |
| Vagadu, Malis, Songajus, Bamara |
| Mosių valstybės |
| Tenkodogo, Jetenga, Manprusi, Mosi, Gurma, Dagomba |
| Hausų valstybės |
| Daura, Kanas, Kacina, Zazzau, Gobiras, Rano, Biramas, Zamfara, Kebbi, Jauri, Gvari, Borgu, Kvararafa, Nupė |
| Vidurio Sahelis |
| Kanemas, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras |
| Nubija |
| Nobatija, Makurija, Alodija, Senaras |
| Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
| Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava |
| Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
| Šiaurės Nigerijos protektoriatas, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas |
| Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
| Senegalas, Mauritanija, Burkina Faso, Malis, Nigeris, Nigerija, Čadas, Sudanas |
Tekrūras (volofų kalba: Tekuruur; pr. Tekrour) - senovės Afrikos valstybė, IX a.- 1285 m. egzistavusi dab. Senegalo teritorijoje, su centru Futa Toro regione. Tam tikrais laikotarpiais valdė ir dab. Malį.
[taisyti] Istorija
Tekrūras susiformavo Senegalo upės slėnyje. Čia buvo tinkamos sąlygos prekybai, ir čia kaupėsi svarbiausios Afrikinės prekės, vėliau Transsacharinės prekybos keliais keliavusios į šiaurę. Svarbiausi tekrūro tiekėjai buvo Bambuko vietovė, garsėjusi auksu, Avlilis, iš kur keliaudavo druska.
Tekrūro gyventojai buvo berberai ir fulbiai, kurie jau XI a. priėmė islamą. Tokiu būdu Tekrūras tapo pirmąja islamiška valstybe Sahelio regione.
Religiniai nesutarimai, o taip pat ekonominiai kivirčai aštrino Tekrūro santykius su didele valstybe rytuose - Vagadu (Ganos) imperija. 1076 m. susivienijęs su Almoravidais, Tekrūras nukariavo Vagadu, kurį laiką įgydamas hegemoniją visame vakarų Sahelyje.
Tačiau labai greitai Tekrūras nusilpo ir ėmė byrėti. Vakaruose atsiskyrė Susu valstybė, kitos smulkios mandinkų, volofų valstybėlės. 1280 m. Tekrūras buvo užkariautas Malio imperijos.
