Migelis de Servantesas Savedra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Migelis de Servantesas Savedra (Miguel de Cervantes Saavedra, 1547 m. rugsėjo 29 d. – 1616 m. balandžio 23 d.) – ispanų rašytojas. Jo žymiausias kūrinys „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo”, laikomas vienu iš geriausių Vakarų literatūros kūrinių.

[taisyti] Biografija

Migelis Servantesas gimė 1547 Alcázar de San Juan. Jis buvo ketvirtas vaikas savamokslio karo gydytojo nuskurdusioje šeimoje. Ieškodami geresnio gyvenimo, jie nuolat kėlėsi iš miesto į miestą. Apie M. Servanteso vaikystę žinoma nedaug. Spėjama, kad jis galėjo lankyti jėzuitų mokyklą. Mokėsi pas žymų to meto erazmitą Chuaną Lopesą de Ojosą, kuris savo knygoje išspausdino pirmuosius M. Servanteso sonetus. Jie buvo skirti karalienei Izabelei Valua, trečiajai Ispanijos karaliaus Pylipo II žmonai.

Nuo pat vaikystės labai daug skaitė. 1568 m. kaip Ispanijos kardinolo Akvivos sekretorius, išvyko į Italiją, dalyvavo kare su turkais ir mūšyje neteko kairiosios rankos. Plaukdamas atgal į tėvynę, pakliuvo į jūros plėšikų rankas ir 5 metus išbuvo nelaisvėje Alžyre. Keletą kartų bandė bėgti, bet nesėkmingai. Grįžęs į Ispaniją, negalėdamas pragyventi iš literatūrinio darbo, ėjo mokesčių rinkėjo pareigas. Apkaltintas išeikvojimu, kelis kartus sėdėjo kalėjime.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais M. Servantesas tapo dvasininku ir pamokslavo gimtajame Alkalos miestelyje. Migelis Servantesas mirė Madride 1616 metais balandžio 23 dieną, tais pačiais metais kai Anglijoje savo gyvenimo kelią užbaigė kitas visų laikų genijus – Šekspyras .

[taisyti] Kūriniai

Rašytojas sukūrė poetinių kūrinių, parašė pastoralinį romaną „Galatėja”, nemažai dramų, 13 novelių rinkinį „Pamokomosios novelės”, satyrinę poemą „Kelionė į Parnosą”. Labiausiai jį išgarsino romanas „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo”, kurio pirmoji dalis išleista 1605 m., o antroji – 1615 m.