See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Friedrich Max Müller - Vikipedija

Friedrich Max Müller

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Maxo Müllerio fotografija jaunystėje
Maxo Müllerio fotografija jaunystėje

Friedrich Max Müller, labiau žinomas kaip Max Müller (Frydrichas Maksas Miuleris; 18231900) – vokiečių filologas ir orientalistas, vienas indologijos ir lyginamosios religijotyros pradininkų. Taip pat žinomas kaip sakralių tekstų vertimų iš įvairių Azijos kalbų rinkinio Sacred Books of the East (Šventosios Rytų knygos) redaktorius.

Gimė Vokietijoje, Desau mieste, romantinio poeto Wilhelmo Müllerio šeimoje. Leipcige studijavo filosofiją, bet tuo pat metu labai domėjosi Azijos kalbomis: arabų, persų, sanskritu. Vėliau Mülleris tęsė sanskrito tyrimus, padedamas Franzo Boppo, dar vėliau Eugène Burnoufo. Pastatarojo paskatintas 1846 Mülleris išvyksta į Angliją rinkti sanskritiškų tekstų. Ryšių su Rytų Indijos kompanija ir Oksfordo sanskrito specialistais dėka jis čia padaro akademinę karjerą ir greitai tampa vienu autoritetingiausių Indijos kultūros komentatorių. Jam gyvenant buvo suformuluota indoeuropiečių kalbų šeimos teorija. Sanskritas tuo metu laikytas seniausia šios šeimos kalba, o Vedų kultūra buvo klasikinės kultūros protėvė. Be to, Mülleris manė, jog studijuojant ankstyvuosius Vedų tekstus, galima rasti pagoniškųjų Europos religijų vystymosi paaiškinimą.

[taisyti] Bibliografija

  • History of ancient Sanskrit literature. London (1859)
  • Dhammapada. (1881)
  • Upanishad. (1884)
  • Vedic Hymns. Part I. (1891)
  • Letter to Chevalier Bunsen on the classification of the Turanian languages. (London 1854)
  • Essay on comparative mythology. (London 1858)
  • Lectures on the science of language. (2 Serien; London 1861-64)
  • Chips from a German workshop. 4 Bde. (London 1868-75)
  • Selected essays. 2 Bde. (London 1881)
  • Lectures on the origin and growth of religions as illustrated by the religions of India. (London 1878)
  • India what can it teach us?. (London 1883)
  • Natural Religion (Vorlesungszyklus)
  • Physical Religion (Vorlesungszyklus)
  • Anthropological Religion (London & New York 1892, repr. London 1997 (The Early Sociology of Religion; vol. III)) (Vorlesungszyklus)
  • Theosophy, or psychological Religion (Vorlesungszyklus)
  • Contributions to the science of mythology. 2 Bde. (London 1897)
  • Science of Thought. (London 1887)
  • My autobiography. Hrsg. von seinem Sohn (London 1901)
  • The six systems of indian Philosophy (London 1899)
  • Introduction to the science of Religion: Four Lectures. (London 1873)


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -