See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Indologija - Vikipedija

Indologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pietų Azijos istorija

Indijos istorija
Akmens amžius 70,000–3300 pr. Kr
· Mehrgarhos kultūra · 7000–3300 pr. Kr.
Indo slėnio civilizacija 3300–1700 pr. Kr.
Vėlyvoji Harapos kultūra 1700–1300 pr. Kr.
Vedų periodas 1500–500 pr. Kr.
· Geležies amžiaus karalystės · 1200–700 pr. Kr.
Mahadžanapados 700–300 pr. Kr.
Magadha 1700 pr. Kr. –550 po. Kr.
· Maurjų imperija · 321–184 pr. Kr.
Viduriniosios karalystės 230 pr. Kr. –1279 po Kr.
· Satavahanos imperija · 230 pr. Kr. –199 po. Kr.
· Kušano imperija · 60–240 po Kr.
· Guptų imperija · 240–550 po. Kr.
· Pala imperija · 750–1174
· Čola imperija · 848–1279
Musulmonų sultonatai 1206–1596
· Delio sultonatas · 1206–1526
· Dekano sultonatai · 1490–1596
Hojšala imperija 1040–1346
Kakatija imperija 1083–1323
Vidžajanagara imperija 1336–1565
Mogholų imperija 1526–1707
Marathų imperija 1674–1818
Kolonijinė Indija 1757–1947
Pietų Azijos istorija nuo 1947 m.
Bangladešo istorija · Pakistano istorija · Indijos istorija
Pietų Azijos regionų istorijos
Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija · Bengalija
Asamas · Orisa · Maharaštra · Karnataka
Andhra · Tamil Nadu · Kerala · Šri Lanka · Maldyvai
Himalajų priekalnių istorija
Kašmyras · Himačal Pradešas · Utarkhandas
Baisi radžja · Čaubisi radžja · Nepalas · Limbuvanas
Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas
Įvairios istorijos sritys
Indijos dinastijos · Ekonomikos istorija · Indologija
Lingvistinė istorija · Meno istorija · Laivybos istorija
Karybos istorija · Mokslo ir technologijų istorija
Lentelė: peržiūrėti aptarti redaguoti

Indologijaorientalistinė akademinė disciplina, užsiimanti Indijos subkontinento istorijos, kalbų ir kultūrų tyrimais. Dabar dar vadinama Pietų Azijos studijomis

Indologiją iš esmės galima laikyti skėtine sąvoka, kuri daugelį kitų mokslų (kultūrinė ir socialinė antropologija, kalbotyra, filologija, istorija, religijotyra ir t.t.) metodų taiko šiam regionui tirti.

Indologija apima ir Pietų Azijos mokslo, meno ir architektūros tyrimus.

Indologais save vadinantys mokslininkai paprastai didelį dėmesį skiria Indijos kalbų mokėjimui, ypač klasikinių – sanskrito, pali arba klasikinės tamilų bei persų kalbos. Šių kalbų bei filologijos metodų mokėjimas dažnai laikomas būtina sąlyga indologijos tyrimams.

Kaip akademinė disciplina ėmė formuotis XVIII ir amžiaus sandūroje. Ryškiausia figūra indologijos mokslo formavimesi buvo William Jones (17461794), 1784 metais įkūręs Asiatic Society of Bengal (Azijinę Bengalijos draugiją) Kalkutoje.


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -