Indologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pietų Azijos istorija Indijos istorija |
|||||
---|---|---|---|---|---|
Akmens amžius | 70,000–3300 pr. Kr | ||||
· Mehrgarhos kultūra | · 7000–3300 pr. Kr. | ||||
Indo slėnio civilizacija | 3300–1700 pr. Kr. | ||||
Vėlyvoji Harapos kultūra | 1700–1300 pr. Kr. | ||||
Vedų periodas | 1500–500 pr. Kr. | ||||
· Geležies amžiaus karalystės | · 1200–700 pr. Kr. | ||||
Mahadžanapados | 700–300 pr. Kr. | ||||
Magadha | 1700 pr. Kr. –550 po. Kr. | ||||
· Maurjų imperija | · 321–184 pr. Kr. | ||||
Viduriniosios karalystės | 230 pr. Kr. –1279 po Kr. | ||||
· Satavahanos imperija | · 230 pr. Kr. –199 po. Kr. | ||||
· Kušano imperija | · 60–240 po Kr. | ||||
· Guptų imperija | · 240–550 po. Kr. | ||||
· Pala imperija | · 750–1174 | ||||
· Čola imperija | · 848–1279 | ||||
Musulmonų sultonatai | 1206–1596 | ||||
· Delio sultonatas | · 1206–1526 | ||||
· Dekano sultonatai | · 1490–1596 | ||||
Hojšala imperija | 1040–1346 | ||||
Kakatija imperija | 1083–1323 | ||||
Vidžajanagara imperija | 1336–1565 | ||||
Mogholų imperija | 1526–1707 | ||||
Marathų imperija | 1674–1818 | ||||
Kolonijinė Indija | 1757–1947 | ||||
Pietų Azijos istorija nuo 1947 m. Bangladešo istorija · Pakistano istorija · Indijos istorija |
|||||
Pietų Azijos regionų istorijos Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija · Bengalija Asamas · Orisa · Maharaštra · Karnataka Andhra · Tamil Nadu · Kerala · Šri Lanka · Maldyvai |
|||||
Himalajų priekalnių istorija Kašmyras · Himačal Pradešas · Utarkhandas Baisi radžja · Čaubisi radžja · Nepalas · Limbuvanas Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas |
|||||
Įvairios istorijos sritys Indijos dinastijos · Ekonomikos istorija · Indologija Lingvistinė istorija · Meno istorija · Laivybos istorija Karybos istorija · Mokslo ir technologijų istorija |
|||||
|
Indologija – orientalistinė akademinė disciplina, užsiimanti Indijos subkontinento istorijos, kalbų ir kultūrų tyrimais. Dabar dar vadinama Pietų Azijos studijomis
Indologiją iš esmės galima laikyti skėtine sąvoka, kuri daugelį kitų mokslų (kultūrinė ir socialinė antropologija, kalbotyra, filologija, istorija, religijotyra ir t.t.) metodų taiko šiam regionui tirti.
Indologija apima ir Pietų Azijos mokslo, meno ir architektūros tyrimus.
Indologais save vadinantys mokslininkai paprastai didelį dėmesį skiria Indijos kalbų mokėjimui, ypač klasikinių – sanskrito, pali arba klasikinės tamilų bei persų kalbos. Šių kalbų bei filologijos metodų mokėjimas dažnai laikomas būtina sąlyga indologijos tyrimams.
Kaip akademinė disciplina ėmė formuotis XVIII ir amžiaus sandūroje. Ryškiausia figūra indologijos mokslo formavimesi buvo William Jones (1746 – 1794), 1784 metais įkūręs Asiatic Society of Bengal (Azijinę Bengalijos draugiją) Kalkutoje.