Maldyvų istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pietų Azijos istorija
Maldyvų istorija
Budizmas Maldyvuose
Mėnulio dinastija
Hilali dinastija
Uthimu dinastija
Isdhu dinastija
Dhijamigili dinastija
Hura dinastija
Kolonijiniai Maldyvai
Maldyvų Respublika
Pietų Azijos regionų istorijos Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija Bengalija · Kerala · Asamas · Orisa Maharaštra · Karnataka · Andhra Tamil Nadu · Šri Lanka · Maldyvai
Himalajų priekalnių istorija Kašmyras · Himačal Pradešas Utarkhandas · Nepalas · Limbuvanas Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas
Pietų Azijos istorija nuo 1947 m. Bangladešo istorija · Pakistano istorija Indijos Respublikos istorija
Lentelė: peržiūrėti• aptarti• redaguoti

Maldyvų istorija - Maldyvų salų istorinė raida nuo seniausių laikų iki dabarties, iš dalies apimanti ir Lakšadvipų salas. Maldyvai, priklausantys Pietų Azijos regionui, visuomet buvo politiškai nepriklausomi.

Turinys 1 Budizmas Maldyvuose 2 Islamo laikotarpis 3 Kolonijinis laikotarpis 4 Nepriklausomybė

[taisyti] Budizmas Maldyvuose

Ankstyva Maldyvų salų istorija miglota, ir iš priešistorės nėra išlikę archeologinių duomenų. Spėjama, kad Maldyvai buvo apgyvendinti dravidų genčių iš Keralos priešistoriniais laikais.

Pirmoji Maldyvuose susiformavusi valstybė buvo budistinė. Spėjama, kad budizmas galėjo pasiekti šias salas Maurjų valdovo Ašokos laikais (apie III a. pr. m. e.). Pasak legendos, sinhalų princas Koimale (spėjama, apie V a.) užplaukė ant seklumos su savo žmona – Šri Lankos karaliaus dukterimi ir čia įkūrė savo karalystę.

Kasinėjimai parodo tuometinių Maldyvų santykius su Indijos valstybėmis, ypač Bengalija (įtakojo jos Nalandos vienuolyno kultūra). Įtakojant tamilų raštui, susiformavo evela akuru, senasis Maldyvų raštas.

Šioje budistinėje valstybėje buvo padėti valstybingumo, kultūros ir meno pagrindai, buvo statomos budistinės šventyklos, stupos (havitta, astubu). Valstybę valdė valdovai, indišku pavyzdžiu tituluojami maharadun, rasgefanu.

[taisyti] Islamo laikotarpis

Kadangi Maldyvų salos nuo seno dalyavo Indijos vandenyno prekyboje, jame nemažą įtaką įgijo arabų pirkliai. Tuo metu salos buvo puldinėjamos Mopla piratų iš Indijos Keralos). Pirkliai nulėmė tai, kad 1153 m. Maldyvų Mėnulio dinastijos valdovas priėmė islamą, tapdamas pirmuoju sultonu.

Iš viso salą valdė 6 musulmoniškos dinastijos.

[taisyti] Kolonijinis laikotarpis

XVI a. salas pajungė portugalai ir valdė 15 m. (1558-1573), kol juos išvijo patriotas, vėliau sultonas Muhammad Thakurufar Al-Azam.

XVII a. viduryje čia įsigalėjo olandai, o vėliau - britai. Jie paliko salas nepriklausomu musulmonų sultonatu (nors buvo britų protektoratas 1887-1965).

[taisyti] Nepriklausomybė

1933 m. išvijus sultoną Muhamadą Šamsudiną III, ilgą laiką buvo tarpuvaldžio laikotarpis. Po jo 1953 m. sultonatas paskelbtas respublika. 1965 m. Liepos 26 d. Maldyvai gavo nepriklausomybę iš britų. Po to atstatytas sultonas dar vadovavo 3 metus iki 1968 m. Lapkričio mėn. 11 d. Nuo tada šalis vadinasi Maldyvų respublika. 1988 m. Tamilai isiveržė į Maldyvus, bet su Indijos vyriausybės pagalba Maldyvai išvijo juos iš šalies.