See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Bengalija - Vikipedija

Bengalija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bengalija
Bengalija

Bengalija – istorinis regionas pietų Azijoje. Šiuo metu šis regionas padalintas tarp nepriklausomos Bangladešo valstybės ir Indijos Vakarų Bengalijos valstijos, nors tam tikros buvusios Bengalijos teritorijos yra ir dabartinių Indijos Biharo, Tripūros ir Orisos valstijų ribose.

Dabar srityje, kuri istoriškai vadinama Bengalija, yra apie du šimtus milijonų gyventojų.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Bengalijos istorija

Bengalijos istorija
Šašankų dinastija
Pala imperija
Sena dinastija
Deva dinastija
Iljų dinastija
Ganeša dinastija
Habšis dinastija
Husaini dinastija
Suri dinastija
Karani dinastija
Bengalijos navabai
Britų Indija
Vakarų Bengalija, Bangladešas

Bengalijos regionas - vienas derlingiausių ir svarbiausių Indijos subkontinente. Jau I tūkst. pr. m. e. čia susiformavo pirmosios arijų valstybės: Anga, Magadha. I tūkst. pr. m. e. II pusėje ir I tūkst mūsų eroje I pusėje būtent Magadha vaidino lemiamą vaidmenį, nes iš čia kilo visą Indiją suvienijusios imperijos, tokios kaip Maurjų imperija ar Guptų imperija.

Nuo VII a. formavosi bengalų kalba ir identitetas. Tuo metu regione klestėjo garsios dinastijos, kurių viena, Pala dinastija, trumpam vėl tapo visos šiaurės Indijos vienytoja.

Bengaliją musulmonai užkariavo XIII a. Mogolų imperijos laikais krašte klestėjo amatai ir prekyba. XV a. pasirodė pirmieji europiečių pirkliai. Anglijos kontrolei kraštas pateko XVIII a. ir 1757 m. - 1947 m. Bengalija buvo Anglijos kolonija.

[taisyti] Nepriklausomybė

1947 m. skaldant britų Indiją į induistų ir musulmonų dalis, Bengalija buvo suskaldyta į Indijai priklausančią Vakarų Bengaliją, kurioje daugumą sudarė induistai, bei Pakistanui priklausančią Rytų Bengaliją, kurioje daugumą sudarė musulmonai. Rytų Bengalija 1958 m. buvo pervadinta Rytų Pakistanu, nes buvo gerokai į rytus nuo likusio Pakistano ir atskirta nuo jo Indijos. Per vieną iš Indijos ir Pakistano karų (Bangladeše žinomas kaip Bangladešo laisvės karas), Indijai padedant vietos partizanams, Rytų Pakistanas atsiskyrė nuo Pakistano ir įkūrė socialistinę Bangladešo Liaudies Respubliką.

Istoriniai Pietų Azijos subregionai
Pandžabas | Radžastanas | Sindhas | Gudžaratas | Hindustanas | Bengalija | Asamas | Maharaštra | Orisa | Andhra | Karnataka | Kerala | Tamilakamas | Šri Lanka | Maldyvai
Himalajų priekalnės
Kašmyras | Himačal Pradešas | Utarančalas | Nepalas | Limbuvanas | Sikimas | Butanas | Arunačal Pradešas


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -