See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Limbuvanas - Vikipedija

Limbuvanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nepalo istorija
Kiratų dinastija
Ličhavų dinastija
Thakuri dinastija
Malų dinastija
Bhadgaonas, Patanas, Katmandu
Šachų dinastija
Rana dinastija
Istorinės Didžiojo Nepalo karalystės
Garhvalis, Kumaonas
Baisi radžja, Čaubisi radžja, Makvanpuras, Čaudandis, Limbuvanas, Sikimas

Limbuvanas (nepali kalba:) - istorinis-geografinis Nepalo regionas, iki XVIII a. pabaigos buvęs nepriklausomas. Jis buvo (ir iš dalies yra) gyvenamas kirantų limbų tautos.

Šis regionas užima Nepalo rytinį pakraštį ir koncentruojasi ties Kaši upės baseinu (apima dvi ryčiausias Nepalo zonas). Kadangi tradiciškai visi kirantai gyveno į rytus nuo Katmandu slėnio, o limbai buvo labiausiai nutolę, šis regionas dar yra vadinamas Tolimaisiais kiratais (palokirat). Be jų egzistavo ir viduriniai kirantai bei artimieji kirantai.

Turinys

[taisyti] Istorija

Manoma, kad limbų ir visų kirantų protėviai kadaise valdė Katmandu slėnį kaip Kiratų dinastija, o vėliau išsikėlė į rytus.

[taisyti] 10 karalysčių

Pirmosios žinios apie Limbuvaną yra iš VI a., kuomet susiformavo 10 karalysčių su savo valdovų dinastijomis. Limbų kalba jos vadinamos jakthung laadže, ir vėliau jos vaidino svarbų vaidmenį Limbuvano istorijoje. Valstybės vadinosi: Tambanas, Maiva, Athraja, Jangvarokas, Pantharas, Phedapas, Ilamas, Bodhejus, Thara, Četaras.

[taisyti] Suvienijimas

Vienas iš karalių Mavrong Hangas IX a. pradžioje suvienijo pietinį Limbuvaną, įkurdamas Morango karalystę. Ji turėjo įtaką visame Libuvane. Kadangi jis nepaliko vaikų, valdžią užgrobė Uba Hangas, ir toliau valdovų seka buvo tokia:

  • Uba Hangas (849-865)
  • Mabo Hangas (865-880)
  • Muda Hangas
  • Vedo Hangas
  • Čemdžong Hangas

Paskutinieji Morango valdovai buvo silpni, ir Libuvanui nugrimzdus į chaosą, šiaurėje iškilo naujas valdovas - Siridžonga. Jis sutvarkė valstybę, jam priskiriamas limų rašto išradimas. Jo dinastija valdė iki XV a.

[taisyti] Bidžpuro karalystė

Apie XV a. pietiniame Limbustane (Morane) į valdžią atėjo Ingų dinastija, kuri valdė iš Varatapos miesto. Nusilpus Siridžongos dinastijai, Morano karalystė vėl iškilo, ir jos pirmuoju valdovu tapo Sangla Ingas.

Ši dinastija suvienijo visą Limbuvaną iš naujo, ir 1584 m. įkūrė naują sostinę Bidžpuro mieste (netoli dabartinio Dharano (Sunsari rajonas)). Dėl to karalystė vadinama Bidžpuro karalyste.

Valstybės valdovų seka

  • Pungla Ing (Aamar Raya Ing)
  • Kirti Narayan Raya Ing
  • Aap Narayan Raya Ing
  • Džarai Narayan Raya Ing
  • Ding Narayan Raya Ing
  • Bidžay Narayan Raya Ing

1609 m. Ingų dinastiją pakeitė Senų dinastija. Valdant senams, vyriausiųjų ministrų pareigybė tapo paveldima ir čia įsigalėjo Khebangų giminė. 1769 m. vyriausias ministras užgrobė valstybės sostą ir pradėjo Khebangų dinastiją.

[taisyti] Limbų kultūrinis atgimimas

Nuo XVII a. pašonėje augant tibetiečių kultūros Butano ir Sikimo karalystėms, Limbuvanas neteko kai kurių rytinių teritorijų, ir čia prasidėjo tibeto kultūros bei religijos ekspansija. Priešinantis jam, limbų tarpe prasidėjo kultūrinis atgimimas, kuomet buvo atnaujintas limbų rašto naudojimas, sukurta daug literatūros kūrinių.

[taisyti] Limbuvano aneksija

XVIII a. viduryje Prithvi Narajanas (1743-1775) iš Gorkha karalystės pradėjo Nepalo valstybės kūrimą. 1771-74 m. vyko Gorkha-Libuvano karas, kuris baigėsi Bidžapuro karalystės pralaimėjimu. Pasirašytąja sutartimi limbų teritorijos buvo prijungtos prie Nepalo.

Dabar Limbustanas siekia autonomijos Nepalo sudėtyje.

Istoriniai Pietų Azijos subregionai
Pandžabas | Radžastanas | Sindhas | Gudžaratas | Hindustanas | Bengalija | Asamas | Maharaštra | Orisa | Andhra | Karnataka | Kerala | Tamilakamas | Šri Lanka | Maldyvai
Himalajų priekalnės
Kašmyras | Himačal Pradešas | Utarančalas | Nepalas | Limbuvanas | Sikimas | Butanas | Arunačal Pradešas
Kitomis kalbomis


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -