Leifas Eriksonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leifas Eriksonas (pravarde Leivė Laimingasis; sen. normanų kalba Leifr Eiríksson) – normanų keliautojas, pirmasis europietis, pasiekęs Amerikos žemyno krantus. Gyveno apie 980-1020 m., kilęs iš Islandijos.
X a. pabaigoje – XI a. pradžioje, išplaukęs nuo Grenlandijos į pietus, jis pasiekė nežinomos žemės krantus, kurią dengė didžiuliai plokšti akmenys. Atitinkamai jis ir pavadino šią žemę – Helulandu („plokščiųjų akmenų šalimi“). Plaukdamas toliau į pietus, L. Eriksonas po keleto dienų pamatė tankiu mišku apaugusį krantą, todėl šalį pavadino Marklandu – „miškų šalimi“. Dar po dviejų kelionės dienų jo laivas išmetė inkarą upės žiotyse, kur augo laukinės vynuogės. Taip atsirado dar vienas pavadinimas – Vinlandas („vyno šalis“)[reikalinga citata]. Surentę čia trobas normanai peržiemojo, o pavasarį grįžo namo.
Manoma, kad normanų atrastos žemės yra dabartinis Labradoro pusiasalis, Niufaundlando sala, o žiemojimo vieta galėjo būti šiaurės rytinė Amerikos pakrantė. Čia rasti ir perduoti muziejui normanų gyvenviečių likučiai.
