Grenlandija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
Valstybinė kalba | grenlandų(eskimų), danų,anglų | ||||
Sostinė | Nukas (Gothobas) | ||||
Didžiausias miestas | Nukas | ||||
Valstybės vadovai | Margareta II Hans Enoksen | ||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
2 175 600 km² (13) 81,1% |
||||
Gyventojų - 2006 gruodis (progn.) - Tankis |
57 100 (213) 0,026 žm./km² (230) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2001 (progn.) 1,1 mlrd. $ (-) 20 000 $ (-) |
||||
Valiuta | Danijos krona | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
nuo UTC 0 iki -4 taikoma ne visur |
||||
Nepriklausomybė |
|||||
Valstybinis himnas | Grenlandijos himnas | ||||
Interneto kodas | .gl | ||||
Šalies tel. kodas | 299 |
Grenlandija (grenlandietiškai – Kalaallit Nunaat, daniškai – Grønland) – didžiausia pasaulio sala, taip pat Danijai priklausanti salų grupė Šiaurės Amerikoje. Apie 81% salos padengta ledu.Ledynai suformavo raižytą krantą su daugybe fiordų ir pakrantės salų. Atrasta 875 metais. Pradėta kolonizuoti 1721. Tai iš Danijos autonomiją gavusi sala. Pagrindiniai verslai – žvejyba bei turizmas. Taip pat jaučiamas pagyvėjimas IT sektoriuje. Turistus itin traukia geizeriai – šilto arba šalto vandens srovių sukurti naturalūs gamtiniai fontanai. Saloje nėra geležinkelių, o kelių nutiesta vos 150km. Pagrindinė sausumos transporto priemonė vis dar tebėra šunų kinkinys.
Turinys |
[taisyti] Ekonomika
XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje Grenlandija išgyveno ekonominį nuosmukį, tačiau ekonominė padėtis ėmė gerėti nuo 1993 m. Grenlandijos vietinės valdžios vykdyta griežta fiskalinė politika leido ilgainiui sukurti teigiamo balanso biudžetus. Šiuo metu Grenlandijos ekonomika yra itin priklausoma nuo žvejybos ir žvejybos eksporto.Tik 1 proc. Grenlandijos žemės galima dirbti: auginamos šalčiui atsparios daržovės (burokai, ropės). Mėsai veisiamos ožkos, avys ir šiauriniai elniai. Pakrantės vandenyse gausu lašišų, menkių, krevečių. Pastaruoju metu vystomi keli mineralinių iškasenų kasimo projektai.
[taisyti] Demografija
Grenlandijoje gyvena 59800 gyventojų, kurių 87 proc. yra grenlandai (susimaišusi rasė iš europiečių ir nuo seno čia gyvenusių inuitų). Dauguma Grenlandijos gyventojų įsikūrę pakrantėse, ypač pietvakariuose, nes čia klimatas ne toks atšiaurus. Didžioji dalis gyventojų evangelikai liuteronai. Šalyje kalbama daniškai, grenlandiškai ir angliškai.
[taisyti] Grenlandija ir Europos Sąjunga
Nuo 1721 m. Grenlandija buvo Danijos kolonija, 1953 m. padarius pataisas Danijos konstitucijoje, Grenlandija tapo lygiaverte karalystės dalimi. 1979 m. gegužės 1 dieną, po konsultatyvinio referendumo 1979 sausio 17 d., (70,1 % „už“ ir 25,8 % „prieš“[1] Grenlandija tapo autonomija. Valdžia Danijoje tapo atsakinga už gynybą, užsienio politiką ir konstitucijos klausimus, visa kita perleista Grenlandijos vietinei valdžiai- lanstingui, jį sudaro 31 narys. Iškart po autonomijos gavimo Grenlandijoje sustiprėjo euro skepticizmas (Grenlandija, kaip lygiateisė Danijos dalis, Europos Sąjungos nare tapo 1973, nors referendumu grenlandiečiai tam prieštaravo (70,2 % „prieš“ ir 29,3% „už“)). 1982 m. vasario 23 d. surengus dar vieną referendumą paaiškėjo, jog daugiau nei pusė (52%) elektorato pritaria išėjimui iš ES, 46,1% tam prieštaravo[2]. 1985 m. vasario 1 d. Grenlandija paliko Europos Sąjungą ir taip tapo pirmąja teritorija, pasitraukusia iš ES. Pagrindinė Europos Sąjungos palikimo priežastis buvo nepriimtina žvejybos politika.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Salą X a. pabaigoje atradę vikingai, vadovaujami Eriko Rudojo, pavadino ją „žaliąja žeme.“ Vikingų pasakojimuose teigiama, kad Grenlandijoje senovėje augo miškai, buvo šilčiau nei dabar. Tai neseniai patvirtino mokslininkų atradimai.
[taisyti] Nuorodos
JAV | Kanada | Meksika
Kiti politiniai vienetai: Bermudų salos | Grenlandija | Sen Pjeras ir Mikelonas
Belizas | Gvatemala | Hondūras | Nikaragva | Kosta Rika | Panama | Salvadoras
Antigva ir Barbuda | Bahamos | Barbadosas | Dominika | Dominikos Respublika | Grenada | Haitis | Kuba | Jamaika | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Trinidadas ir Tobagas
Kiti politiniai vienetai: Angilija | Aruba | Britanijos Virdžinijos salos | Gvadalupė | JAV Virdžinijos salos | Kaimanų salos | Martinika | Montseratas | Nyderlandų Antilai | Puerto Rikas | Terkso ir Kaikoso salos
Argentina | Bolivija | Brazilija | Čilė | Ekvadoras | Gajana | Kolumbija | Paragvajus | Peru | Surinamas | Urugvajus | Venesuela
Kiti politiniai vienetai: Falklando salos | Prancūzų Gviana
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ http://www.stm.dk/Index/dokumenter.asp?o=26&n=2&h=7&d=2599&s=2&str=stor
- ↑ http://www.library.pitt.edu/subject_guides/westeuropean/wwwes/mspr-d.html