Ledas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ledas – kietos būsenos vanduo, mineralas. Žinoma 1 amorfinė ir 10 kristalinių (9 jų yra patvarios) ledo modifikacijų. Žemės sausumoje, vandenyse, atmosferoje <0 °C ir 0,1 MPa slėgyje susidaro I modifikacijos arba gamtinis ledas.
Jei visą Žemėje esantį ledą paskirstytume vienodai, ją aptrauktų 120 m storio kiautas.
Sausumoje susidaręs ledas skirstomas į:
- kalnų ir žemynų ledą (Firnas, Ledynas),
- požeminį arba gruntinį ledą,
- sniego dangą,
- šerkšną,
- ledo apnašas,
- plikledį (Lijundra).
Vandenyse susidaręs ledas skirstomas į:
Atmosferos ledas:
[taisyti] Modifikacija
I modifikacijos ledas susideda iš heksagoninės sistemos kristalų. Kristalus sudaro vandens molekulės, susijungusios 4 vandeniliais ryšiais į trimatį sluoksninį karkasą: viena molekulė jungiasi su 3 to paties sluoksnio molekulėmis ir su gretima molekule iš gretimo sluoksnio. Ledo struktūroje yra tuštumų, didesnių už vandens molekulę. Ledui lydantis, suyra tik dalis vandenilinių ryšių, dėl to 0 °C temperatūroje skystas vanduo turi ledo struktūros liekanų ir nuo jos atitrūkusių vandens molekulių. Pastarosioms patekus į tuštumas, atstumas tarp molekulių sumažėja: dėl to didėja besilydančio ledo tankis. Šis efektas vyrauja iki 4 °C temperatūros. Plonas ledo sluoksnis yra bespalvis ir skaidrus, storas – žydras. Dėl mažesnio, negu vanduo, tankio (920 kg/m³) gamtinis ledas lieka vandens paviršiuje ir saugo gilesnius vandens telkinius nuo išalimo iki dugno.
[taisyti] Ledo susidarymas
Ledo susidarymas vandens telkiniuose priklauso nuo klimato, metų laiko, vandens apykaitos. Stovinčio gėlo vandens ledo danga pradeda formuotis, kai paviršiaus temperatūra pasiekia 0 °C (ji yra žemesnė už apatinių vandens sluoksnių temperatūrą); sūraus vandens užšalimo temperatūra priklauso nuo druskų koncentracijos.
