Vandenilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vandenilis (H)

Periodinė grupė	Dujos
Atomo numeris	1
Išvaizda	Bespalvės dujos
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	1,00794 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	79 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	1311,3 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	1s¹
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	32 pm
Jono spindulys	54 (-1e) pm
Elektroneigiamumas	2,20 (pagal Paulingą)
Elektrodo potencialas	N/A
Oksidacijos laipsniai	1, -1
Termodinaminės savybės
Tankis	0,0708 g/cm³
Šiluminė talpa	14,767 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	0,1815 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	14,01 K
Lydymosi šiluma	0,117 kJ/mol
Virimo temperatūra	20,28 K
Garavimo šiluma	0,904 kJ/mol
Molinis tūris	14,1 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	heksagoninė
Gardelės periodas	3,750 Å

Vandenilis (lot. hydrogenium) cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje. Normaliomis sąlygomis tai bespalvės, bekvapės, ypatingai degios dviatominės dujos.

Vandenilis – sudedamoji vandens dalis, taigi jo yra kiekvienoje organinėje medžiagoje ir kiekviename organizme. Vandenilis gali reaguoti su dauguma kitų elementų.

[taisyti] Izotopai

Vandenilis yra vienintelis cheminis elementas, kurio izotopai turi nuosavus pavadinimus. Deuteris ir tritis naudojami termobranduoliniuose ginkluose, branduoliniuose reaktoriuose.

[taisyti] Protis

Labiausiai paplitęs vandenilio izotopas, turintis 1 protoną. Gali būti nagrinėjamas, kaip atskiras protonas, pasigavęs 1 elektroną. Pročio atominė masė lygi 1.

[taisyti] Deuteris

Deuterio branduolys susideda iš vieno protono ir vieno neutrono. Deuterio atominė masė lygi 2. Pavadinimas kilo iš graikų kalbos: deuteron – antrasis (izotopas). Gamtiniame vandenilyje visada yra 0,02% šio izotopo.

[taisyti] Tritis

Tričio branduolys susideda iš vieno protono ir dviejų neutronų. Tričio atominė masė lygi 3. Pavadinimas kilo iš graikų kalbos: tritos – trečiasis (izotopas). Tritis yra radioaktyvus izotopas, jo pusėjimo trukmė - 12,32 metai.

Saulėje (ir kitose žvaigždėse) vyksta šio nepatvaraus vandenilio izotopo virtimo heliu (He) branduolinės reakcijos. Joms vykstant, išsiskiria nepaprastai daug energijos, šildančios Žemę ir kitas Saulės sistemos planetas. Per tokią reakciją iš 1 g vandenilio gaunama tiek energijos, kiek jos susidarytų sudeginus 20 t anglių. Žmonijos sukurtų atominių (vandenilinių) bombų veikimas taip pat pagrįstas šiomis tričio savybėmis. Tai pats baisiausias žmonijos sukurtas ginklas, galintis sunaikinti visa, kas gyva. Pasaulio mokslininkai tyrinėja, kaip būtų galima valdyti šią reakciją.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Terminą vandenilis lietuvių kalboje įvedė Jonas Jablonskis. Daugelyje kalbų šis elementas turi kaip žodžio šaknį vandenį (graikų k. hydrogono <- hydor; vokiečių k. Wasserstoff <- Wasser ir kt.), kadangi vandenilis, susijungęs su deguonimi, sudaro vandenį.