See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Sent Lusija - Vikipedija

Sent Lusija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Saint Lucia
Sent Lusijos vėliava Sent Lusijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Sent Lusija žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Kastris
Didžiausias miestas Kastris
Valstybės vadovai Elžbieta II
karalienė
Pearlette Louisy
generalgubernatorė
John Compton
premjeras
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
616 km² (176)
1,6%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
168 458 (174)
273,47 žm./km² (28)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2002 (progn.)
0,86 mlrd. $ (173)
4 800 $ (105)
Valiuta Rytų Karibų doleris
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC -4
Nepriklausomybė
nuo JK
1979 m. vasario 22 d.
Valstybinis himnas Sent Lusijos himnas
Interneto kodas .lc
Šalies tel. kodas +1-758

Sent Lusija (angl. Saint Lucia) – sala ir valstybė Mažuosiuose Antiluose, skiriančiuose Atlanto vandenyną nuo Karibų jūros. Artimiausi salos kaimynai - Sent Vinsentas ir Grenadinai pietuose, Barbadosas pietryčiuose ir Martinika šiaurėje. Dėl dažnai besikeitusios britų ir prancūzų valdžios šalis dažnai vadinama "Vest Indijos Helene" - lyginama su mitine gražiausia pasaulio moterimi, dėl kurios kilo Trojos karas.

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos istorija

Sent Lusija - viena iš Priešvėjinių Antilų salų, vardą gavusi nuo Šventosios Liucijos. Pirmieji europiečiai saloje apsilankė apie 1500 m. Pirmąją kolonizaciją įvykdė Prancūzija 1660 m. Didžioji Britanija valdė salą nuo 1663-ųjų iki 1667-ųjų, vėliau 14 kartų kovojo dėl šios salos su Prancūzija, kol galiausiai visiškai užvaldė Sent Lusiją 1814 m. Nuo 1958 iki 1962 m. šalis buvo Vest Indijos federacijos dalis. Nepriklausoma šalimi Sent Lusija tapo 1979 m. vasario 22 d.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos politinė sistema

Sent Lusija - JK Sandraugai priklausanti valstybė. Faktinis šalies vadovas - Anglijos karalienė, atstovaujama generalgubernatoriaus. Šis skiria premjerą ir tvirtina ministrų tarybą. Įstatymų leidybos valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui - Asamblėjos Rūmams (17 narių) ir Senatui (11 narių). Galioja 1979 m. konstitucija.

Sent Lusija priklauso Karibų bendrijai (CARICOM) ir Rytų Karibų valstybių organizacijai (OECS).

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos kvartalai

Sent Lusijos sala yra dalinama į 11 kvartalų:

  1. Ans Lavua
  2. Kastris
  3. Šuaezelis
  4. Daufinas
  5. Deneris
  6. Gros Ailetas
  7. Labori
  8. Mikudas
  9. Praslenas
  10. Sufrieras
  11. Vju Fortas

[taisyti] Geografija

Sent Lusijos geografinis žemėlapis
Sent Lusijos geografinis žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos geografija

Vulkaninė Sent Lusijos sala yra labiau kalnuota nei daugelis kitų Karibų jūros salų. Aukščiausia jos vieta Mount Gimie iškyla 950m virš jūros lygio. Tai vienas iš keleto ugnikalnių pasaulyje, į kurių kraterius galima įvažiuoti automobiliu. Kitos dvi viršukalnės saloje vadinamos Pitono kalnais. Slėnis tarp jų yra viena gražiausių vietų visame Karibų salyne.

Sent Lusijos sostinė yra Kastris, jame gyvena trečdalis salos populiacijos. Iš kitų Karibų valstybių sostinių jis išsiskiria paprasta, tačiau spalvinga architektūra. Keliautojams Kastris pristatomas kaip juvelyrų sostinė.

Salos klimatas yra tropinis, švelninamas šiaurės rytų vėjų. Lietingas sezonas trunka nuo gegužės iki gruodžio. Rifai aplink salą apgyvendinti daugybės retų žuvų rūšių, tinkami snorkelingui ir nardymui.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos ekonomika

Žemės ūkis Sent Lusijoje sudaro 5% salos Bendrojo vidaus produkto (BVP). Žemės ūkyje dirba apie 22% šalies darbo jėgos. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kokosai, bananai, kakava ir citrusiniai vaisiai. Daugiausiai auginami bananai ir kokosai. Valdžia skatina gyventojus auginti mangus, avokadus, kakavą, kaip papildomus ar pelno produktus.

Pramonė Sent Lusijoje sudaro 15% salos BVP. Pramonėje dirba apie 25% salos darbo jėgos. Gaminami alkoholiniai gėrimai, apranga, apdirbami kokosai, citrinos, surenkami elektroniniai prietaisai.

Eksportuojami bananai, apranga, kokosai, kakava, citrusiniai vaisiai. Importuojamas maistas, chemikalai, degalai, įvairios mašinos, transporto įranga. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Didžioji Britanija ir JAV.

[taisyti] Demografija

Sent Lusija. Pitono kalnai
Sent Lusija. Pitono kalnai

Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos demografija

Didžioji dauguma (82,5%) salos gyventojų yra juodaodžiai. 11,9% gyventojų yra maišytos rasės, 2,4% indiškos kilmės, 1% baltieji (prancūzų, anglų, airių kilmės). Taip pat yra šiek tiek libaniečių, sirų, iš Rytų Azijos kilusių gyventojų. Oficiali Sant Lusijos kalba yra anglų, tačiau tarp gyventojų (80%) paplitusi kreolinė kalba (Kwéyòlaka), sudaryta iš prancūzų, anglų, karibų ir afrikietiškų kalbų.

Dauguma Sent Lusijos gyventojų yra krikščionys: 70% - katalikai, 7% - Septintosios Dienos adventistai, 6% - sekmininkai, 2% - evangelikai, 2% - anglikonai, 2% - rastafariečiai.

Vidutinė gyvenimo trukmė - 72,31 m. (2000 m.). Raštingumas - 67%.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos kultūra

Sent Lusijai būdinga karibietiška kultūra - britiškos, prancūziškos ir afrikietiškos kultūros mišinys. Kaip ir kitur Karibuose, San Lusijoje kalbama kreolų kalba, populiari regio, džiazo muzika, vyksta spalvingi karnavalai.

Sent Lusija, nepaisant to, kad yra maža šalis, turi net 2 Nobelio premijų laureatus - ekonomistą Arthur Lewis ir poetą Derek Walcott.

[taisyti] Kita Informacija

Vikiteka: Sent Lusija – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

[taisyti] Nuorodos

Laisvajame žodyne yra terminas Sent Lusija





aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -