Sent Lusija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
Valstybinė kalba | anglų | ||||
Sostinė | Kastris | ||||
Didžiausias miestas | Kastris | ||||
Valstybės vadovai | Elžbieta II
karalienė
Pearlette Louisy
generalgubernatorė
John Compton
premjeras
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
616 km² (176) 1,6% |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
168 458 (174) 273,47 žm./km² (28) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2002 (progn.) 0,86 mlrd. $ (173) 4 800 $ (105) |
||||
Valiuta | Rytų Karibų doleris | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC -4 |
||||
Nepriklausomybė |
nuo JK 1979 m. vasario 22 d. |
||||
Valstybinis himnas | Sent Lusijos himnas | ||||
Interneto kodas | .lc | ||||
Šalies tel. kodas | +1-758 |
Sent Lusija (angl. Saint Lucia) – sala ir valstybė Mažuosiuose Antiluose, skiriančiuose Atlanto vandenyną nuo Karibų jūros. Artimiausi salos kaimynai - Sent Vinsentas ir Grenadinai pietuose, Barbadosas pietryčiuose ir Martinika šiaurėje. Dėl dažnai besikeitusios britų ir prancūzų valdžios šalis dažnai vadinama "Vest Indijos Helene" - lyginama su mitine gražiausia pasaulio moterimi, dėl kurios kilo Trojos karas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos istorija
Sent Lusija - viena iš Priešvėjinių Antilų salų, vardą gavusi nuo Šventosios Liucijos. Pirmieji europiečiai saloje apsilankė apie 1500 m. Pirmąją kolonizaciją įvykdė Prancūzija 1660 m. Didžioji Britanija valdė salą nuo 1663-ųjų iki 1667-ųjų, vėliau 14 kartų kovojo dėl šios salos su Prancūzija, kol galiausiai visiškai užvaldė Sent Lusiją 1814 m. Nuo 1958 iki 1962 m. šalis buvo Vest Indijos federacijos dalis. Nepriklausoma šalimi Sent Lusija tapo 1979 m. vasario 22 d.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos politinė sistema
Sent Lusija - JK Sandraugai priklausanti valstybė. Faktinis šalies vadovas - Anglijos karalienė, atstovaujama generalgubernatoriaus. Šis skiria premjerą ir tvirtina ministrų tarybą. Įstatymų leidybos valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui - Asamblėjos Rūmams (17 narių) ir Senatui (11 narių). Galioja 1979 m. konstitucija.
Sent Lusija priklauso Karibų bendrijai (CARICOM) ir Rytų Karibų valstybių organizacijai (OECS).
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos kvartalai
Sent Lusijos sala yra dalinama į 11 kvartalų:
- Ans Lavua
- Kastris
- Šuaezelis
- Daufinas
- Deneris
- Gros Ailetas
- Labori
- Mikudas
- Praslenas
- Sufrieras
- Vju Fortas
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos geografija
Vulkaninė Sent Lusijos sala yra labiau kalnuota nei daugelis kitų Karibų jūros salų. Aukščiausia jos vieta Mount Gimie iškyla 950m virš jūros lygio. Tai vienas iš keleto ugnikalnių pasaulyje, į kurių kraterius galima įvažiuoti automobiliu. Kitos dvi viršukalnės saloje vadinamos Pitono kalnais. Slėnis tarp jų yra viena gražiausių vietų visame Karibų salyne.
Sent Lusijos sostinė yra Kastris, jame gyvena trečdalis salos populiacijos. Iš kitų Karibų valstybių sostinių jis išsiskiria paprasta, tačiau spalvinga architektūra. Keliautojams Kastris pristatomas kaip juvelyrų sostinė.
Salos klimatas yra tropinis, švelninamas šiaurės rytų vėjų. Lietingas sezonas trunka nuo gegužės iki gruodžio. Rifai aplink salą apgyvendinti daugybės retų žuvų rūšių, tinkami snorkelingui ir nardymui.
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos ekonomika
Žemės ūkis Sent Lusijoje sudaro 5% salos Bendrojo vidaus produkto (BVP). Žemės ūkyje dirba apie 22% šalies darbo jėgos. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kokosai, bananai, kakava ir citrusiniai vaisiai. Daugiausiai auginami bananai ir kokosai. Valdžia skatina gyventojus auginti mangus, avokadus, kakavą, kaip papildomus ar pelno produktus.
Pramonė Sent Lusijoje sudaro 15% salos BVP. Pramonėje dirba apie 25% salos darbo jėgos. Gaminami alkoholiniai gėrimai, apranga, apdirbami kokosai, citrinos, surenkami elektroniniai prietaisai.
Eksportuojami bananai, apranga, kokosai, kakava, citrusiniai vaisiai. Importuojamas maistas, chemikalai, degalai, įvairios mašinos, transporto įranga. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Didžioji Britanija ir JAV.
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos demografija
Didžioji dauguma (82,5%) salos gyventojų yra juodaodžiai. 11,9% gyventojų yra maišytos rasės, 2,4% indiškos kilmės, 1% baltieji (prancūzų, anglų, airių kilmės). Taip pat yra šiek tiek libaniečių, sirų, iš Rytų Azijos kilusių gyventojų. Oficiali Sant Lusijos kalba yra anglų, tačiau tarp gyventojų (80%) paplitusi kreolinė kalba (Kwéyòlaka), sudaryta iš prancūzų, anglų, karibų ir afrikietiškų kalbų.
Dauguma Sent Lusijos gyventojų yra krikščionys: 70% - katalikai, 7% - Septintosios Dienos adventistai, 6% - sekmininkai, 2% - evangelikai, 2% - anglikonai, 2% - rastafariečiai.
Vidutinė gyvenimo trukmė - 72,31 m. (2000 m.). Raštingumas - 67%.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos kultūra
Sent Lusijai būdinga karibietiška kultūra - britiškos, prancūziškos ir afrikietiškos kultūros mišinys. Kaip ir kitur Karibuose, San Lusijoje kalbama kreolų kalba, populiari regio, džiazo muzika, vyksta spalvingi karnavalai.
Sent Lusija, nepaisant to, kad yra maža šalis, turi net 2 Nobelio premijų laureatus - ekonomistą Arthur Lewis ir poetą Derek Walcott.
[taisyti] Kita Informacija
- Sent Lusijos ryšiai
- Sent Lusijos transportas
- Sent Lusijos karinės pajėgos
- Sent Lusijos tarptautiniai santykiai
- Sent Lusijos šventės
[taisyti] Nuorodos
JAV | Kanada | Meksika
Kiti politiniai vienetai: Bermudų salos | Grenlandija | Sen Pjeras ir Mikelonas
Belizas | Gvatemala | Hondūras | Nikaragva | Kosta Rika | Panama | Salvadoras
Antigva ir Barbuda | Bahamos | Barbadosas | Dominika | Dominikos Respublika | Grenada | Haitis | Kuba | Jamaika | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Trinidadas ir Tobagas
Kiti politiniai vienetai: Angilija | Aruba | Britanijos Virdžinijos salos | Gvadalupė | JAV Virdžinijos salos | Kaimanų salos | Martinika | Montseratas | Nyderlandų Antilai | Puerto Rikas | Terkso ir Kaikoso salos
Argentina | Bolivija | Brazilija | Čilė | Ekvadoras | Gajana | Kolumbija | Paragvajus | Peru | Surinamas | Urugvajus | Venesuela
Kiti politiniai vienetai: Falklando salos | Prancūzų Gviana
Antigva ir Barbuda | Australija | Bahamos | Bangladešas | Barbadosas | Belizas | Botsvana | Brunėjus | Dominika | Gajana | Gambija | Gana | Grenada | Indija | Jamaika | Jungtinė Karalystė | Kamerūnas | Kanada | Kenija | Kipras | Kiribatis | Lesotas | Malaizija | Malavis | Maldyvai | Malta | Mauricijus | Mozambikas | Naujoji Zelandija | Namibija | Nauru | Nigerija | Pakistanas | Papua Naujoji Gvinėja | PAR | Saliamono salos | Samoa | Seišeliai | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Siera Leonė | Singapūras | Svazilandas | Šri Lanka | Tanzanija | Tonga | Trinidadas ir Tobagas | Tuvalu | Uganda | Vanuatu | Zambija