Tonga

Pirmieji Lapita kultūros žmonės į salas atkeliavo iš Santa Kruzo salų (Saliamono salos) maždaug prieš 6000 metų. Tonga – viena iš Polinezijos kultūros židinių.

XII a. sala, jos gyventojai ir valdovas Tu'i Tonga buvo plačiai žinomi Okeanijoje – nuo Niue iki Saliamono salų. XV a. ir XVII a. salose kilo vidiniai karai. Europiečiai salas atrado 1616 (olandai Willem Schouten ir Jacob Le Maire), bet svarbesnės buvo Džeimso Kuko bei misionierių ekspedicijos XVIII a. pagaigoje – XIX a. pradžioje.

Tongą į karalystę 1845 suvienijo jaunas ambicingas karys ir oratorius Taufa'ahau, pagal salos tradicijas pasivadinęs Tu'i Kanokupolu, pakrikštytas karaliumi Jurgiu (George Tupou I). 1875, padedant misionieriui Shirley Baker, šis karalius Tongą paskelbė konstitucine monarchija (išleido pagrindinius įstatymus dėl vergų, žemės valdymo, spaudos laisvės, apribojo valdovų funkcijas). 1900 Tonga pasirašo draugystės sutartį su Britanija (faktiškai tapo britų protektoratu). Ši sutartis baigė galioti 1970 birželio 4. Nuo 1999 – JT narė.

Tonga – vienintelė Okeanijos valstybė, faktiškai niekada nepraradusi savo nepriklausomybės.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Tongos politinė sistema

Tongos karaliaus rūmai

Tonga – konstitucinė monarchija. Konstitucija, su šiokiais tokiais pakeitimais, galioja nuo 1875. Valstybės vadovas yra karalius. Jis skiria valdžią ir pagrindinius vykdymosios valdžios organus, sušaukia parlamento sesijas, gali tenkinti malonės prašymus ir t.t. Sostas paveldimas. Vykdomoji valdžia susideda iš ministro pirmininko ir jo patarėjo, kurie skiriami karaliaus iki gyvenimo pabaigos, ir kabineto. Įstatymų leidžiamoji valdžia susideda iš parlamento, kuris dirba 3 metus. Jame yra 30 narių, iš kurių 9 išrenkami gyventojų, 9 – karalystės didikų, taip pat jam priklauso 10 patarėjų tarybos narių ir 2 gubernatoriai. Balsavimo teisę turi visi suaugusieji gyventojai (moterys nuo 1960). Nuo 1970 sukurti teisinės valdžios organai. Jis sudarytas iš Apeliacinio, Aukščiausiojo, žemesnių instancijų ir Žemės teismų. Teisėjai skiriami monarcho. Dabartinis valstybės karalius Taufa'ahau Tupou V.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Vava'u salos

Pagrindinis straipsnis: Tongos salynai

Geografiškai Tonga sudaryta iš 169 salų (iš kurių 36 yra negyvenamos), kurios administraciškai skirstomos į tris grupes:

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Tongos geografija

Tongos žemėlapis

Eua salos miškas

Tongą sudaro apie 170 salų. Geografiškai salos dalinamos į tris grupes: Vava'u, Ha'apai ir Tongatapu. Didžiausia sala – Tongatapa. Salų kilmė dvejopa – vienos vulkaninės, kitos – koralinės.

Klimatas – subtropinis. Karštasis periodas trunka gruodžio – balandžio mėn. (temperatūra pakyla virš 32^oC), likusiu metų laiku temperatūra iki 27^oC. Kritulių: 170-300 mm per metus.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Tongos ekonomika

Tongos ekonomikai būdingas didelis nemonetarinis sektorius ir didelė priklausomybė nuo pinigų pervedimų iš emigravusių šalies gyventojų, dažniausiai iš Australijos, Naujosios Zelandijos ir JAV. Monetarinis sektorius daugiausia priklauso karališkajai šeimai ir didikams. Tai ypač pasireiškia telekomunikacijų ir palydovinio ryšio paslaugose. Smulkiame versle dominuoja imigrantai iš Kinijos, kurie čia atvyko pagal pinigai už pasą schemą, kuri pasibaigė 1998.

Gamybos pramonė susideda iš amatų ir keletos kitų labai smulkių pramonės šakų. Jie visi įneša tik 3% BVP. Verslas taip pat nelabai pastebimas, jame dominuoja tos pačios didelės kompanijos kaip ir visame Pietų Ramiojo vandenyno regione. 1974 rugsėjį atidarė pirmas komercinis bankas – Tongos bankas.

Žemės ūkis remiasi plantacijos ir vietinėmis kultūromis. Pagrindiniai auginami augalai yra kokosai, vanilė ir bananai. Kokosų branduolių džiovinimas (kopra) ir pačių kokosų džiovinimas yra vienintelė žymesnė pramonės šaka. Pagrindiniai gyvuliai yra kiaulės, taip pat auginami naminiai paukščiai. Arkliai paprastai laikomi atrankai. Daugumos galvijų skaičius yra didinimas, todėl jautienos importas mažėja.

Tongos vystymo plane pabrėžiamas privataus sektoriaus didinimas, žemdirbystės produktyvumo didinimas, moliūgų ir vanilės pramonės atgaivinimas, turizmo skatinimas ir salų komunikacijų ir susisiekimo gerinimas. Esminis progresas pasiektas, tačiau dar liko daug darbo. Vystomas nedidelis statybos sektorius iš pinigų, kurie ateina iš užsienyje gyvenančių tongiečių. Kopros pramonė kamuojama jau ilgai krintančių jos kainų visame pasaulyje.

Buvo mėginama praplėsti pramonės šakų asortimentą. Viena iš vilčių yra žvejyba, bandymai parodė, kad yra nemažai pelamidžių, praplaukiančių pro Tongos vandenis. Kita sritis – miškų eksplotavimas, kurie užima 35% teritorijos, tačiau šis skaičius mažėja.

Turizmas yra gana neišvystytas, tačiau vyriausybė suvokia, kad ši šaka gali suvaidinti pagrindinį vaidmenį vystant ekonomiką. Dėl šios priežasties yra dedamos pastangos ją skatinti. Kruiziniai laivai dažnai sustoja ties Nuku'alofa ir Vava'u.

2005 šalis tapo Pasaulinės prekybos organizacijos nare.

[taisyti] Demografija

Tongiečiai

Pagrindinis straipsnis: Tongos demografija

Apie du trečdalius visų šalies gyventojų gyvena Tongatapu saloje. 98 proc. gyventojų – tongiečiai, yra nedidelės europiečių ir kinų bendruomenės. Didelė emigracija, ypač į JAV.

Religija – krikščionybė, persipynusi su polineziečių tradicijomis.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Tongos kultūra

[taisyti] Kita Informacija

Savo kelionių metu Džeimsas Kukas 1773 ar 1777 padovanojo Tongos karaliui vėžlį (biol. Astrochelys radiata, saloje vadinamas Tu'i Malila), kuris išgyveno iki 1965 – jis užfiksuotas Gineso rekordų knygoje kaip seniausias gyvūnas pasaulyje (išgyveno 188 ar 192 metus).