Tongos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tongos žemėlapis

Tongos salynas išsidėstęs Ramiajame vandenyne, Okeanijoje, Polinezijos salose, į pietus nuo Samoa, į rytus nuo Fidžio. Sudaro 169 salos, iš kurių 36 negyvenamos. Tongos salyną sudaro trys grupės: Vava'u, Ha'apai ir Tongatapu, kurios sudaro 800 km ilgio liniją šiaurės – pietų kryptimi. Didžiausia sala – Tongatapu, užimanti 257 km² plotą. Be to, šiaurėje yra Niuatoputapu, Niuafo'ou (priklauso Niuas grupei), į pietvakarius – Aka archipelagas, už jų – Minervos rifai. Salos – vulkaninės ir koralinės kilmės. Aukščiausias kalnas – neturintis pavadinimo Kao saloje (1033 m).

Salose yra ugnikalnių – Fonuafo'ou, Late'iki, Niuafo'ou (pastarojo išsiveržimai buvo 1853, 1912, 1929, 1935, 1936, 1943 ir 1946 – po paskutinio išsiveržimo žmonės buvo perkelti kitur, tik 1958 vėl apsigyveno saloje). Salose aktyvi seisminė veikla, kadangi geologiniu požiūriu Tongos salynas yra viena iš aktyviausių planetos vietų: archipelagui priklausanti Niautoputapu salelė juda 25,4 cm per metus greičiu (greičiausiai Žemėje).

Vukanininė veikla Tongos archipelage pastaruoju metu labai suaktyvėjo. 1984 m. Ramiojo vandenyno taške, kurio koordinatės 18,9 pietų platumos ir 174,7 vakarų ilgumos, užfiksuotas lavos išsiveržimas, o 2004 m. susiformavo salelė (Home Reef). Iki 2006 m. antrosios pusės salelės ilgis paiekė 1,5 km, plotis – 0,5 km. (žr. NASA duomenis apie Home Reef).

Home Reef sala

2006 m. gegužės 4 d. 165 km į pietus nuo Neiafu įvyko 7,9 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas.

Klimatas – subtropinis. Karštasis periodas trunka gruodžio – balandžio mėn. (temperatūra pakyla virš 32°C), likusiu metų laiku temperatūra iki 27°C. Kritulių: 1700-2970 mm per metus. Vidutinis oro drėgnumas – 80%.

Būdinga augalija – tankūs drėgnieji tropikų miškai (vulkaninėse salose) ir palmių giraitės (koraliniuose atoluose).

Koordinatės: 20°00′″S, 175°00′″W