Virusas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis yra apie virusą biologijoje. Apie kompiuterines programas – kenkėjus skaitykite straipsnyje Virusas (programa)

Straipsnis turi prasidėti aiškiu apibrėžimu.
Jei galite, prašome parašyti apibrėžimą.

Trys virusų tipai: bakterinis virusas (bakteriofagas, kairėje), gyvūnų virusas (viršuje dešinėje), retrovirusas (dešinėje apačioje)

Lotyniškai žodis virus reiškia nuodas. Virusai yra dar mažesni už bakterijas, todėl jų neįmanoma pamatyti per šviesinį mikroskopą. Tokiems mažiems organizmams tyrinėti naudojami tik elektroniniai mikroskopai.

[taisyti] Virusai turi paprastą sandarą ir dauginasi gyvoje ląstelėje

Virusai negamina energijos, nereaguoja į dirgiklius ir yra labai paprastos sandaros organizmai. Todėl jie vadinami neląsteline gyvybės forma. Virusas sudarytas iš nukleorūgšties, kurią supa baltyminis apvalkalas. Nukleorūgštyje slypi genai, kurie svarbūs virusui dauginantis. Virusai dauginasi tik tada, kai įsiskverbia į gyvas ląsteles. Viruso dauginimasis:

virusas artinasi prie ląstelės
virusas prisitvirtina prie ląstelės membranos ir pro ją įleidžia savo nukleorūgštį
ląstelės viduje virusas gamina savo nukleorūgštis
ląstelėje aplink kiekvieną nukleorūgštį susidaro baltyminis apvalkalas
ląstelės membrana plyšta, išėję nauji virusai puola kitas ląsteles

Į gyvą ląstelę skverbiasi tik viruso nukleorūgštys, baltyminis apvalkalas lieka už ląstelės ribų. Įsiskverbęs į ląstelę virusas naudoja jos fermentus, energiją ir ribosomas savo baltymams ir nukleorūgštims gaminti. Po kiek laiko susidariusios nukleorūgštys apsitraukia baltyminiu apvalkalu, t. y. virusas pagamina daug savo kopijų. Ląstelės membrana plyšta ir pasklidę po organizmą nauji virusai puola kitas ląsteles.

[taisyti] Virusai sukelia žmogaus, gyvūnų ir augalų ligas

Patekę į žmogaus, gyvūno ar augalo organizmą virusai sukelia ligas. Daugelis žmogaus virusų prisitaikė daugintis tik tam tikrame audinyje. Pavyzdžiui, ŽIV virusai (AIDS sukėlėjai) įsiskverbia į žmogaus baltąsias kraujo ląsteles, dauginasi ir jas naikina. Todėl silpnėja organizmo atsparumas kietiems ligų sukėlėjams. Pasiutligės virusai puola žinduolių ir žmogaus nervines ląsteles, todėl pažeidžia centrinę nervų sistemą.

Jei virusais užsikrečia augalai, nukenčia jų išvaizda, sumažėja derlius. Tačiau kartais sunku atskirti, ar augalas serga virusine liga, ar jam trūksta neorganinių junginių.

[taisyti] Virusai, naikinantys bakterijas

Virusai, kurie dauginasi bakterijose, vadinami bakteriofagais (bakterijų ėdikais). Jie dažniausiai turi galvutę ir uodegėlę su ataugomis. Šie virusai prisitaikę naikinti bakterijas. Todėl jie naudojami prieš ligas sukeliančias bakterijas.

Manoma, kad trečiajame tūkstantmetyje bakteriofagai bus svarbiausi kovotojai su bakterijų sukeliamomis ligomis. Jie yra nekenksmingi organizmo ląstelėms ir puola tik tam tikros rūšies bakterijas, deja, ne visas. Todėl šiuolaikinėmis genetinėmis technologijomis bandoma "išmokyti" bakteriofagus naikinti žmogui kenksmingas bakterijas.