Trasa Monza
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šalis | Italija |
---|---|
Trasos pavadinimas | Autodromo Nazionale di Monza |
Grand Prix | Formulės 1 Italijos Grand Prix |
Trasos ilgis | 5 793 m |
Ratų skaičius | 53 |
Distancija | 306,720 km |
Posūkių skaičius | 11 |
Trasos rekordas | 1'21.046 (Rubens Barrichello, Ferrari, 2004) |
Tinklalapis | www.monzanet.it |
Moncos trasa (Autodromo Nazionale di Monza) – legendinė Italijos ir Formulės 1 trasa Moncos mieste netoli Milano.
Turinys |
[taisyti] Istorija
„Monza Autodrome“ statybos prasidėjo 1922 metų sausį. Milano automobilininkų klubas nusprendė paminėti savo 25-ąsias metines pastatydamas savo trasą. Buvo peržiūrėti keli projektai ir pasirinktas parkas Moncoje, kurio reljefas ir geografinė padėtis pilnai tenkino investuotojus, inžinierius ir statytojus. Iškart buvo sukurta privataus kapitalo kompanija prižiūrėti statybos darbus – S.I.A.S (Societa Incremento Automobilismo e Sport). Trasos architektu dirbti buvo pakviestas Alfredo Roselli.
Pirmąjame projekte trasos ilgis siekė 14 km ir jo sąmata buvo apie 6 mln. lirų. Jau po mėnesio, 1922 vasarį, Milano automobilininkų klubo vadovas padėjo „kertinį akmenį“ ir darbai pajudėjo. Per rekordinį 110 dienų laiką, Monca buvo pasiruošusi lenktynėms. „Monza Autodrome“ turėjo vieną 4,5 km lenktą tiesiąją, du greitų posūkių kompleksus (juose tais laikais buvo pasiekiamas apie 180-190 km/h greitis), kurie buvo sujungti dviejomis tiesiosiomis po 1070 m ir besikeičiančio spindulio posūkiu.
Oficialus atidarymas vyko lietingą 1922 rugsėjo 3 dieną, kurio metu dalyvavo Italijos premjeras. Tos pačios dienos lenktynes laimėjo Pietro Bardolino su „Fiat 501“.
1928 m. įvyko pati skausmingiausia Italijos motosporto istorijoje avarija – pilotas Emilio Materassi lekdamas dideliu greičiu rėžėsi i tribūnas. Be piloto žuvo dar 27 žiūrovai. Laikinai buvo nuspręsta lenktyniauti nedidelėje trasos dalyje. Taip trasa buvo sutrumpinta nuo 14 km iki 4,5 km – lenkta tiesioji ir keletas posūkių.
Per II pasaulinį karą trasa buvo naudojama ne pagal paskirti. Iš pradžių čia buvo atvežtas archyvas, vėliau, žvėrys iš Milano zoologijos sodo. Lenktynių danga buvo galutinai sugadinta 1945 tankų parado metu, o pastatai ir tribūnos dar anksčiau.
1948 m. Milano automobilininkų klubas nutarė atstatyti trasą, ir vėl per neįtikėtinai trumpą laiko tarpą – mažiau nei per du mėnesius – trasa jau laukė lenktynių. Spalio 17 „Italijos GP“ laimėjo prancūzas Vimil, važiavęs su „Alfa Romeo 158“. O savaite vėliau čia finišavo motolenktynininkų čempionatas.
1955 m. statybos vėl grįžo i Moncą, tačiau šį kartą buvo nuspręsta rekonstruoti trasą iš esmės. Padidėjęs greitis ir saugumo reikalavimai nesiderino su supiltu trasos fundamentu – reikėjo pakloti betoninę dangą. Buvo sumažintas trasos ilgis iki 4,250 km ir pastatytos kelios naujos atkarpos – posūkis su besikeičiančiu radiusu pavadino „Parabolica“, o dar dviejuose posūkiuose galima buvo pasiekti 285 km/h greitį. Taip pat buvo modernizuota ir 10 km trasos dalis. Italai tikėjosi ne tik Formulės 1 lenktynių. Tiesa, 1961 m. ilgoji trasa po baisios avarijos buvo uždaryta vienviečiams automobiliams. Įvažiuodamas į „Parabolica“ Volfgang fon Trips nesugebėjo išlaikyti automobilio, kuris posūkyje rėžėsi į tribūnas. Žuvo lenktynininkas ir 11 žiūrovu. Organizatoriai nusprendė tribūnas atitverti metaline tvora, bet 1970 m. rugsėjo 5 d. per laisvus važiavimus neatlaikė ir ji. Jochenui Rindtui su „Lotus 72“ sugedo stabdžiai toje pačioje „Parabolica“. Bolidas pramušė silpnus tvoros pamatus. Pilotas žuvo.
Jei trasa buvo statyta pasiekti rekordinius greičius, tai dabar organizatoriai suvokė trasos saugumo aspektą. Nuo 1970 m. konstruktoriai ir statytojai stojo į kovą su šia problema. Organizatoriai perstato trasą, kad sumažintų greitį. Bolidų konstruktoriai dirba, kad padidintų greitį. Tačiau baisių avarijų sąrašas didėjo toliau.
Švedų pilotas Ronni Petersonas buvo vienas iš Moncos „specialistu“. Jis čia laimėjo 1973, 1974 ir 1976 m. Per 1978 m. Italijos GP startą jis pateko į avariją, susilaužė abidvi kojas ir nugabentas į miesto ligoninę mirė. Čempionu tapo jo komandos John Player Team Lotus partneris Mario Andretti su „Lotus 79“.
XX a. 10-ajame dešimtmetyje pastatytas naujas boksų kompleksas ir įdiegta „greito saugumo“ sistema suteikia Moncai vadintis viena iš labiausiai įrengtų trasų. Medžiagos, iš kurių pastatyti boksai, gali atlaikyti ugnį dvi valandas, spaudos centras talpina 370 žurnalistų. Elektroninė trasos dalis valdoma iš vieno centro su palydoviniu ryšiu ir greitu kanalu per internetą. Trasoje įrengti 31 davikliai kontroliuojantys automobilių padėtis trasoje. Taigi, mažiausias incidentas ir lenkimas tampa komandų ir žurnalistų grobiu.
2007 m. lenktynininkų prašymu buvo atlikti saugumą didinantys pakeitimai antruosiuose S formos posūkiuose. Anksčiau žole ir žvyru dengta išslydimo zona padengta asfaltu.
[taisyti] Statistika
Metai | Pilotas laimėtojas | Komanda laimėtoja |
---|---|---|
2007 | Fernando Alonso | McLaren |
2006 | Michael Schumacher | Ferrari |
2005 | Juan Pablo Montoya | McLaren Mercedes |
2004 | Rubens Barrichello | Ferrari |
2003 | Michael Schumacher | Ferrari |
2002 | Rubens Barrichello | Ferrari |
2001 | Juan Pablo Montoya | Williams-BMW |
2000 | Michael Schumacher | Ferrari |
1999 | Heinz-Harald Frentzen | Jordan-Honda |
1998 | Michael Schumacher | Ferrari |
1997 | David Coulthard | McLaren-Mercedes |
1996 | Michael Schumacher | Ferrari |
1995 | Johnny Herbert | Benetton-Renault |
1994 | Damon Hill | Williams-Renault |
1993 | Damon Hill | Williams-Renault |
1992 | Ayrton Senna | McLaren-Honda |
1991 | Nigel Mansell | Williams-Renault |
1990 | Ayrton Senna | McLaren-Honda |
1989 | Alain Prost | McLaren-Honda |
1988 | Gerhard Berger | Ferrari |
1987 | Nelson Piquet | Williams-Honda |
1986 | Nelson Piquet | Williams-Honda |
1985 | Alain Prost | McLaren-TAG |
1984 | Niki Lauda | McLaren-TAG |
1983 | Nelson Piquet | Brabham-BMW |
1982 | Rene Arnoux | Renault |
1981 | Alain Prost | Renault |
1979 | Jody Scheckter | Ferrari |
1978 | Niki Lauda | Brabham-Alfa Romeo |
1977 | Mario Andretti | Lotus-Cosworth |
1976 | Ronnie Peterson | March-Cosworth |
1975 | Clay Regazzoni | Ferrari |
1974 | Ronnie Peterson | Lotus-Cosworth |
1973 | Ronnie Peterson | Lotus-Cosworth |
1972 | Emerson Fittipaldi | Lotus-Cosworth |
1971 | Peter Gethin | British Racing Motors |
1970 | Clay Regazzoni | Ferrari |
1969 | Jackie Stewart | Matra-Cosworth |
1968 | Denny Hulme | McLaren-Cosworth |
1967 | John Surtees | Honda |
1966 | Ludovico Scarfiotti | Ferrari |
1965 | Jackie Stewart | British Racing Motors |
1964 | John Surtees | Ferrari |
1963 | Jim Clark | Lotus |
1962 | Graham Hill | British Racing Motors |
1961 | Phil Hill | Ferrari |
1960 | Phil Hill | Ferrari |
1959 | Stirling Moss | Cooper |
1958 | Tony Brooks | Vanwall |
1956 | Stirling Moss | Maserati |
1955 | Juan Manuel Fangio | Mercedes-Benz |
1954 | Juan Manuel Fangio | Mercedes-Benz |
1953 | Juan Manuel Fangio | Maserati |
1952 | Alberto Ascari | Ferrari |
1951 | Alberto Ascari | Ferrari |
1950 | Giuseppe Farina | Alfa Romeo |
[taisyti] Mirtys ir avarijos
- 1924 Count Zborowski žuvo atsitrenkęs į medį.
- 1928 Emilio Materassi išslydęs iš trasos. Taip pat žuvo 27 žiūrovai.
- 1933 Giuseppe Campari, Mario Umberto Borzacchini ir Stanislas Czaykowski.
- 1955 Alberto Ascari žuvo testuodamas bolidą praėjus 4 dienoms po avarijos Monaco GP
- 1961 Wolfgang von Trips žuvo išslydęs iš trasos. Taip pat žuvo 11 žiūrovų.
- 1970 Jochen Rindt žuvo per kvalifikacinį važiavimą.
- 1973 Renzo Pasolini, Jarno Saarinen žuvo per motociklų lenktynes.
- 1973 Carlo Chionio, Renzo Colombini ir Renato Galtrucco žuvo per motociklų lenktynes.
- 1978 Ronnie Peterson po avarijos mirė ligoninėje.
[taisyti] Adresas
Autodromo Nazionale di Monza
Parco Monza
20052 Monca
[taisyti] Nuorodos
- www.f1db.com (anglų k.)
- www.f-1.lt (liet. k.)