Juan Manuel Fangio
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karjera Formulėje 1 | |
Tautybė | argentinietis |
---|---|
Praleido metų F1 | |
Komanda (-os) | Alfa Romeo Ferrari Mercedes-Benz Maserati |
Dalyvauta GP | 52 (51 startas) |
Čempionas | 5 kartus (1951, 1954, 1955, 1956, 1957) |
Pergalių | 24 |
Podiumai | 31 |
Pole pozicijos | 29 |
Greičiausių ratų | 23 |
Pirmas GP | Britanijos Grand Prix (1950) |
Pirmoji pergalė | Monako Grand Prix (1950) |
Paskutinė pergalė | Vokietijos Grand Prix (1957) |
Paskutinis GP | Prancūzijos Grand Prix (1958) |
Juan Manuel Fangio (adapt. Chuanas Manuelis Fanchijas; g. 1911 m. birželio 24 d. - mirė 1995 m. liepos 17 d.) - buvo Formulės 1 pilotas iš Argentinos. Pirmajame Formulės 1 dešimtmetyje jis dominavo ir pelnė 5 pasaulio čempiono titulus su keturiomis skirtingoms komandomis (Alfa Romeo, Ferrari, Mercedes-Benz ir Maserati). Pasiektų čempionatų pergalių rekordas išsilaikė 46 metus. Dėl jo pasiekimų ir metų, kuriais jie buvo pasiekti, Juan Manuel Fangio dažnai vadinamas geriausiu visų laikų lenktynininku.
Turinys |
[taisyti] Ansktyvas gyvenimas ir lenktynės
Fangio gimė per Šv. Chuano dieną 1911 m. Balkarče mieste, netoli Kieti miesto, Italijoje. Savo lenktynininko karjerą pilotas pradėjo Argentinoje 1934 m., vairuodamas savo perdirbtą 1929 m. Ford A modelį. Šiuo vairavimo periodu Argentinoje jis lenktyniavo Chevrolet automobilius ir tapo šalies čempionu 1940 ir 1941 m. Pirmą kartą Europoje jis pradėjo lenktyniauti 1949 m., padedant Argentinos automobilų klubui ir Argentinos vyriausybei.
[taisyti] Formulė 1
Juan Manuel Fangio, kitaip nei visi Formulės 1 pilotai, pradėjo savo profesionalo karjerą vyresno amžiaus ir buvo vyriausias pilotas daugumoje lenktynių. Tuo metu pilotai lenktynivao praktiškai be jokių saugos priemonių. Žinomi pilotai, kuriuos Fangio sutiko, buvo Alberto Ascari, Giuseppe Farina ir Stirling Moss.
Pirmąjį Formulės 1 sezoną 1950 m. jis pradėjo Alfa Romeo ekipoje, kartu su komandos draugais - Giuseppe Farina ir Luigi Fagioli. Fangio laimėjo visas trejas lenktynes, kuriose finišavo, tačiau Farino trys pergalės ir ketvirtoji vieta leido jam laimėti čemponatą.
Fangio laimėjo dar tris etapus 1951 m. sezone (Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje) ir sugebėjo nugalėti stiprią Ferrari komandą bei pasiekti savo pirmąjį čempono titulą.
1954 m. jis lenktyniavo Maserati, o įpusėjus sezonui perėjo į Mercedes-Benz gretas. Laimėjęs 8 iš 12 etapų tais metais ir tapęs antrą kartą čempionu, jis toliau tęsė karjerą Mercedes komandoje. 1955 m. - dar vieni sėkmingi metai Fangio. Jis pasiekė 4 pergales ir vėl pakartojo praeitų metų pasiekimą. Deja, tie metai Formulėje 1 nebuvo sėkmningi - čemponatas sutrmpintas dėl Le Mano tragedijos, kuroje žuvo 80 žiūrovų.
1956 m. Fangio perėjo į Ferrari gretas, pakeisdamas žuvusį avarijoje Alberto Ascari. Fangio finišavo pirmas 3 etapuose r antras visuose likusiuose, bei ketvirtą kartą tapo pasaulo čemponu.
Kitais metais jis sugrįžo į Maserati, kuri naudojo tą patį bolidą, su kuriuo Fangio pasirodė 1954 m. sezone. Sezoną pilotas pradėjo trimis pergalėmis iš eilės Argentinoje, Monake ir Prancūzijoje. Pergalės Vokietijoje ir antrų vietų abejuose likusuose etapuose vos užteko nugalėti dar viename, jau penktame čempionate.
Po tiek pasiekimų Fangio baigė karjerą 1958 m., po Prancūzijos GP. Iš viso jis laimėjo 24 etapus, startavęs 51 - tai geriausias pergalių procentas per visą sporto istoriją.
[taisyti] Formulės 1 sezonų rezultatai
Metai | Komanda | Taškai | Vieta |
---|---|---|---|
1950 | Alfa Romeo | 27 | 2 |
1951 | Alfa Romeo | 31 | 1 |
1953 | Maserati | 28 | 2 |
1954 | Maserati | Mercedes-Benz | 42 | 1 |
1955 | Mercedes-Benz | 102 | 1 |
1956 | Scuderia Ferrari | 40 | 1 |
1957 | Maserati | 40 | 1 |
1958 | Maserati | 7 | 14 |