Steponas Pliateris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Steponas Pliateris (1802 m. Švėkšnoje – 1864 m. Švėkšnoje) – teisininkas, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės, Švėkšnos dvarininkas, Jurgio Pliaterio vyresniojo ir kunigaikštytės Karolinos Giedraitytės sūnus, Jurgio I Pliaterio brolis, Adomo Pliaterio tėvas.

[taisyti] Biografija

Studijavo teisę Vilniaus universitete, 1825–1834 m. keliavo po Europą ir Artimuosius Rytus, jo aplankyta Graikija, Turkija, Palestina bei Egiptas. Iš kelionių parsivežė suvenyrų bei dailės dirbinių. Tarp jų galėjo būti ir senovės Egipto archeologinių radinių, kuriuos XIX a. vietiniai gyventojai pusvelčiui pardavinėjo turistams. Kai sūnus Adomas kasinėdamas pilkapius 1852 m. rado 7 Egipto statulėles, buvo įtariama, kad jos galėjo būti iš kelionių parsivežtos tėvo, po to užmirštos, o vėliau pakištos sūnui, norint dar labiau paskatinti jo pomėgį. 1836 m. vedė vilnietę Albiną Žabaitę.

Grįžęs iš kelionių 1834–1860 m. buvo ribų teismo teisėjas, 1840 m. išrinktas civilinio teismo rūmų pirmininku. Rūpinosi švietimo reikalais, buvo daugelio mokyklų garbės globėju. Savo lėšomis pastatė namus Kretingos mokyklai, Vilniuje išlaikė gimnazistų bendrabutį.