Jurgis Pliateris (1810)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jurgis I Konstantinas Pliateris (lenk. Jerzy Konstanty hrobia Plater-Broel z Broelu herbu Plater) (1810 m. liepos 15 d. Klaipėdoje – 1836 m. vasario 15 d. Raseiniuose) – lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjas, bibliografas, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės, Gedminaičių dvaro valdytojas. Tėvai – Jurgis Pliateris (1780-1825) ir kunigaikštytė Karolina Giedraitytė (1770-1820), Stepono Giedraičio ir Marijos iš Kiškų giminės duktė.

[taisyti] Biografija

Turėjo brolius Steponą, Pranciškų ir Kazimierą. Iš pradžių mokėsi namuose, vėliau kartu su broliu Kazimieru – Kražių gimnazijoje. Lietuviškai kalbėti išmoko dar vaikystėje. Kražiuose antroje klasėje jo mokytoju tapo Simonas Stanevičius, kuris tuo laiku mokėsi priešpaskutinėje Kražių gimnazijos klasėje. Kražių gimnaziją baigė 1821 m., o 1828 m., turėdamas 18 m. amžiaus Vilniaus universitete baigė literatūros ir laisvųjų menų studijas.

Bendradarbiavo su Dionizu Poška, Simonu Daukantu, Jurgiu Pabrėža. 1830–1831 su Simonu Stanevičiumi Karaliaučiaus bibliotekose studijavo lietuvių ir prūsų kalbų šaltinius, ieškojo ir aprašinėjo lietuviškas knygas, ten susipažino ir bendravo su Liudviku Rėza. Vėliau S. Stanevičius tapo grafo J. Pliaterio sekretoriumi, padėjo jam tvarkyti biblioteką.

1831 m. parašė studiją apie Samuelio Boguslavo Chilinskio Biblijos vertimą „Trumpa žinia apie tą išdavimą lietuviškos Biblijos Londone“. 1833 m. Rygoje savo lėšomis išleido S. Stanevičiaus parengtas lietuvių liaudies dainų melodijas „Pažymės žemaitiškos gaidos“. Nebaigtame darbe lenkų kalba „Medžiaga lietuvių kalbos istorijai“ aprašė per 200 lietuviškų ir lituanistinių knygų, pirmą kartą panaudojo žinias iš Gotfrydo Ostermejerio, Liudviko Rėzos, Teodoro Lepnerio, Kajetono Nezabitauskio–Zabičio darbų, Upsalos universiteto bibliotekos katalogo, pateikė žinių apie autorius, knygų spausdinimo istoriją. Jo darbai paskatino Vaclovą Biržišką kurti Aleksandryną.

Apie 1834 m. išrinktas Raseinių pavieto bajorų maršalka su S. Stanevičiumi persikėlė į Raseinius, bet dažnai grįždavo į dvarą.

Žmona – Natalija Mikševičiūtė, kilusi iš Upytės, su ja turėjo sūnų Teodorą (1836–1899), kuris būdamas 18 metų nelaimingai nukrito nuo arklio, susitrenkė galvą ir tapo psichiniu ligoniu. Gimus sūnui, net nesulaukęs 26-erių metų amžiaus Jurgis Pliateris mirė. Palaidotas Švėkšnos miestelio kapinėse.

[taisyti] Biblioteka

Kaupė lietuviškus ir su Lietuva susijusius spaudinius, rankraščius, piešinius ir kitą medžiagą. Jo bibliotekoje buvo daugiau kaip 3000 knygų ir rankraščių, trylikos Lietuvos pilių planai, kunigaikščių portretai, Lietuvos monetų rinkinys, daug senienų, net stumbro odos skydų, S. Daukanto veikalo „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ nuorašas.

Biblioteką prieš mirtį J. Pliateris testamentu paliko S. Stanevičiui. Šis greitai po to persikėlė gyventi pas buvusio savo globėjo brolį Kazimierą Pliaterį į Stemplių dvarą ir rūpinosi biblioteka 12 m., iki pat savo mirties. Po to biblioteka buvo pervežta į Gedminaičius. Bibliotekos vertės čia daug kas, ypač tarnai, nežinojo, todėl dalis spaudinių ir kitų bibliotekos kultūros vertybių Gedminaičiuose sunaikinta.

1900 m. J. Pliaterio biblioteka pervežta į Švėkšnos dvarą, o 1910 m. didelis knygų mylėtojas ir kolekcionierius Marijonas Pliateris šią biblioteką išsivežė į Veprių dvarą, prie Ukmergės. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Pliateris pasitraukė iš dvaro, bet 1915 m. susitarė su vietos klebonu, kad šis toliau globos didžiausias bibliotekos vertybes. Tada buvo paslėptos 6 dėžės Pliateriams priklausiusių knygų ir maišas svarbių dokumentų. Likusioji J. Pliaterio bibliotekos dalis vokiečių kaizerinės okupacijos metais stipriai nukentėjo. 1919 m. išlikusią J. Pliaterio bibliotekos dalį įsigijo Lietuvos centrinis knygynas ir knygos atsidūrė Kauno universiteto bibliotekoje, o vėliau – Vilniaus Martyno Mažvydo bibliotekoje.