Steponas Darius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Steponas Darius (tikr. Jucevičius – Darašius) (g. 1897 m. sausio 9 d. Rubiškėje (dabar Dariaus kaimas), Klaipėdos raj. – žuvo 1933 m. liepos 17 d. ties Kuhdamm, Vokietija (dabar Pszczelnik, Lenkija) – lietuvių lakūnas, sportininkas, kovų už nepriklausomybę dalyvis.
Turinys |
[taisyti] Stepono Dariaus biografija
[taisyti] Emigracija į JAV
Steponas Darius gimė 1897 m. (kitais duomenimis, pagal pasą – 1896 m.) Rubiškės vienkiemyje. 1905 m. mirė Stepono tėvas Jonas Romualdas Jucevičius-Darašius. Po metų motina ištekėjo už Kazio Degučio. 1907 m. gruodžio 15 d. ji su trimis vaikais: Lora, dešimtmečiu Steponu ir Konstancija Kotryna išvažiavo į Ameriką pas anksčiau ten nuvykusį vyrą ir vyriausiąjį sūnų Boleslovą. Pradžioje šeima gyveno Naujojo Džersio valstijos miestuose – Niuarke (Newark, New Jersey) ir Elizabete (Elizabeth, New Jersey), o 1909 m. įsikūrė Čikagoje, Bridžporte (Bridgeport). Amerikoje visi Jucevičiai susitrumpino pavardes ir tapo Juciais.
[taisyti] Dariaus jaunystė
1913 m. Steponas įstojo į Harisono vidurinę technikos mokyklą, kurios ketverių metų kursą baigė per trejus su puse metų; toliau tęsė mokslą Lanės aukštesniojoje technikos mokykloje Inžinerijos skyriuje. Buvo stropus ir tvarkingas mokinys, geras sūnus. Paauglystėje labai pamėgo sportą. Žaidė beisbolą, regbį, futbolą, krepšinį, boksavosi. Jis anksti susidomėjo ir aviacija. Žavėjosi brolių Vilberio ir Orvilio Raitų (Wilbur Wright, Orville Wright) išrastomis sparnuotomis mašinomis – lėktuvais, ir pagaliau pats pradėjo daryti jų modeliukus. Dažnai lankydavosi Raitų parduotuvėje, kur buvo įdarbintas pasiuntiniu.
[taisyti] Kelias į aviaciją. Grįžimas į Lietuvą
Steponas Pirmajame pasauliniame kare dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę – tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius). Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime, buvo vienas iš vadų. 1921 m. baigė karo mokyklą Kaune, 1923 m. tapo karo lakūnu, 1927 m. – kapitonu. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
[taisyti] Sportinė veikla. Šeima
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo devizas buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Darius paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925 – 1926 m.
1924 m. vedė Jaunutę Škėmaitę, susilaukė dukters Nijolės.
[taisyti] Vėl Jungtinėse Valstijose
1927 m. išvyko į Ameriką aplankyti giminių, kelionės metu stebėjo Lindbergo (Charles Lindbergh) priėmimą Paryžiuje (pirmasis solo skridimas per Atlanto vandenyną). Jau išvykdamas iš Lietuvos turėjo aiškius planus grįžti lėktuvu. Amerikoje dalyvavo lėktuvų lenktynėse, buvo įkūręs aeroklubus bei aviacijos mokyklas, pasiekė siuntinio pristatymo greičio rekordą, skraidė civilinėje aviacijoje.
1929 – 1931 m. Steponas Darius dirbo Čikagos Polvokio (Pal-Waukee) aerouoste prekybinės aviacijos lakūnu ir instruktoriumi. Čia išmoko valdyti visų tipų Amerikoje gaminamus lėktuvus, tarp jų ir trimotorį dvylikos keleivių lėktuvą.
Pirmojo pasaulinio karo pasekmės ir sunkus darbas kaupiant lėšas skrydžiui atsiliepė Dariaus sveikatai – 1929 m. žiemą jis susirgo plaučių tuberkulioze. Gydėsi, tris žiemas praleido šiltose Korolado, Arizonos ir Floridos valstijose. Po kiek laiko sveikata pasitaisė.
[taisyti] Transatlantinis skrydis
Nuo pat sugrįžimo į JAV Darius rengėsi skristi į Lietuvą. Jam pavyko surasti bendraminčių – Stasį Girėną (Stanislovą Tomą Girskį, Girčių). Jie kartu rengė Amerikos lietuvių aviacijos šventes, iš savo santaupų, suaukotų bei pasiskolintų pinigų įsigijo ir perstatė lėktuvą Belanca CH 300 Pacemaker, vėliau nudažytą oranžine spalva ir pavadintą „Lituanica“. 1933 m. liepos 15 dieną kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną.
Jų skrydis nutrūko po 37 val. 11 min. tuometinėje Vokietijoje, ties Kuhdamm, (dabar Pszczelnik, Lenkija). Katastrofos aplinkybės taip ir liko miglotos.
[taisyti] Atminimas
Lietuvių lakūnai buvo pirmieji, oficialiai iš JAV į Europą skraidinę oro paštą. Steponas Darius ir Stasys Girėnas palaidoti Kaune, Aukštųjų Šančių Karių kapinėse. Jų lėktuvo nuolaužas ir skrydžiui skirtą ekspoziciją galima apžiūrėti Vytauto Didžiojo Karo muziejuje. „Lituanicos“ skraidanti kopija eksponuojama Aviacijos muziejuje Aleksote, šalia Dariaus ir Girėno aerouosto. Legendinių lakūnų atminimui Kaune pastatytas paminklas.
