New Immissions/Updates:
boundless - educate - edutalab - empatico - es-ebooks - es16 - fr16 - fsfiles - hesperian - solidaria - wikipediaforschools
- wikipediaforschoolses - wikipediaforschoolsfr - wikipediaforschoolspt - worldmap -

See also: Liber Liber - Libro Parlato - Liber Musica  - Manuzio -  Liber Liber ISO Files - Alphabetical Order - Multivolume ZIP Complete Archive - PDF Files - OGG Music Files -

PROJECT GUTENBERG HTML: Volume I - Volume II - Volume III - Volume IV - Volume V - Volume VI - Volume VII - Volume VIII - Volume IX

Ascolta ""Volevo solo fare un audiolibro"" su Spreaker.
CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Krepšinis - Vikipedija

Krepšinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Krepšinis
Krepšinis

Krepšinis – komandinė sporto šaka, kurioje žaidžiama kamuoliu. Krepšinis žaidžiamas aikštelėje, kurioje dviejų komandų žaidėjai stengiasi surinkti kuo daugiau taškų, mėtydami kamuolį į specialų krepšį. Tai pati populiariausia sporto šaka Lietuvoje ir viena populiariausių sporto šakų JAV, pietų ir pietryčių Europoje, buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse.

Turinys

[taisyti] Istorija

Rungtynių tarp Čekoslovakijos ir Jugoslavijos rinktinių akimirka 1972 m. (XX Olimpinės žaidynės, Miunchenas)
Rungtynių tarp Čekoslovakijos ir Jugoslavijos rinktinių akimirka 1972 m. (XX Olimpinės žaidynės, Miunchenas)

Krepšinio žaidimą sugalvojo kanadietis daktaras Džeimsas Neismitas (James Naismith) 1891 metais. Naujosios sporto šakos paskirtis buvo užimti studentus sportu žiemos metu, kai nėra sąlygų žaisti beisbolą ar amerikietišką futbolą. Originaliame žaidime buvo naudojamas futbolo kamuolys ir krepšiai su dugnu, taigi po kiekvieno pataikyto metimo kamuolį reikėdavo ištraukti iš krepšio. Komandose buvo po 9 žaidėjus.

Pačių pirmųjų krepšinio rungtynių rezultatas buvo tik 1:0.

[taisyti] Krepšinis Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos krepšinio istorija

Lietuvoje krepšinis pradėtas populiarinti 1921 metais. Pirmieji šia sporto šaka susidomėjo Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) sportininkai. Pirmosios krepšinio rungtynės įvyko Kaune 1922 m. balandžio 23 d. tarp Kauno rinktinės ir LFLS komandos. Tais pačiais metais moterų komanda dalyvavo pirmajame nacionaliniame čempionate. Vyrų komanda nacionaliniame čempionate žaidė 1924 metais.

Dabar Lietuvoje dirba 400 etatinių trenerių, krepšinio varžybose respublikoje teisėjauja 260 teisėjų, tarp jų 5 tarptautinės kategorijos, bei 3 FIBA komisarai. Apie 100 000 Lietuvos gyventojų žaidžia krepšinį savo malonumui.

Lietuvos krepšinis atstovaujamas daugelyje pasaulio ir Europos čempionatų – jaunučių, jaunių, suaugusiųjų, taip pat olimpinėse žaidynėse. Per neilgą Lietuvos krepšinio istoriją mūsų valstybės krepšininkai (vyrai) tris kartus tapo olimpinių žaidynių prizininkais (2000, 1996 ir 1992 metais jie iškovojo trečiąją vietą ir gavo bronzos medalius). Tris kartus Lietuvos krepšininkai tapo Europos čempionais (1937 m. Rygoje, 1939 m. Kaune ir 2003 m. Stokholme), kartą tapo Europos vicečempionais (1995 m. Atėnuose), ir kartą laimėjo bronzą (2007 m. Ispanijoje).

Lietuvos moterų rinktinė taip pat gali didžiuotis Europos čempionių (1997 m.) ir vicečempionių vardais. Europos čempionais prieš keletą metų tapo jaunimo ir jaunių komandos. 2005 m. Lietuvos jaunimo (vaikinų) komanda tapo pasaulio čempione. Sėkmingai žaidžia ir Lietuvos krepšinio veteranai, laimėdami nugalėtojų ir prizininkų vardus pasaulio ir Europos čempionatuose.

Šiuo metu Lietuvos krepšininkai yra vieni pajėgiausių pasaulyje, tai atspindi pasiekti rezultatai paskutinėse svarbiausiose oficialiose krepšinio varžybose (2000 m. olimpinėse žaidynėse 3 vieta, Europos vyrų krepšinio čempionate 1 vieta). Pasaulio žiniasklaidos dėmesys didina šių pergalių reikšmę.

Garsiausia visų laikų Lietuvos krepšinio komanda yra Kauno „Žalgiris“, įkurta 1944 metais Kaune. „Žalgirio“ sąskaitoje daugybė titulų; 19981999 m. Eurolygos debiutantė „Žalgirio“ komanda laimėjo Eurolygos taurę. Iš viso per 13 LKL sezonų „Žalgiris“ 10 kartų tapo LKL čempionais.

Garsiausias visų laikų Lietuvos krepšininkas yra Arvydas Sabonis, tapęs Europos, pasaulio bei olimpinių žaidynių čempionu, išrinktas geriausiu Europos krepšininku, sužaidęs keletą sėkmingų sezonų NBA.

Kiti garsūs lietuviai krepšininkai:

[taisyti] Taisyklės

Komanda: treneris, trenerio asistentas, gydytojas, masažistas, žaidėjai. Rungtynėms komandą sudaro 12 protokole registruotų žaidėjų. Aikštėje vienu metu žaidžia po 5 kiekvienos komandos žaidėjus. Žaidėjai pagal pozicijas: Vidurio puolėjas, sunkusis kraštas, lengvasis kraštas, nestandartinis kraštas, gynėjas, atakuojantis gynėjas, įžaidėjas.

[taisyti] FIBA taisyklės

Pagal FIBA taisykles yra žaidžiami 4 kėliniai po 10 minučių. Po dviejų sužaistų kėlinių yra ilgoji pertrauka, kurios trukmė 15 min., tarp kitų kėlinių yra dviejų min. pertraukos. Rungtynių pradžioje metamas ginčas dėl kamuolio, vėliau, kiekvieno kėlinio pradžioje, kamuolys atiduodamas kiekvienai komandai iš eilės. Po dviejų kėlinių komandos keičiasi krepšiais. Kiekvieną kartą, kai yra pažeidžiamos krepšinio taisyklės, susižeidžia žaidėjas arba iškyla techninių problemų, yra stabdomas laikas. Laikas vėl toliau paleidžiamas, kai kamuolį išmetus iš už galinės (šoninės) linijos jį pagauna kitas žaidėjas.

[taisyti] Pražangos

Krepšinio kamuoliai (FIBA 2004-2005 m. sezonas)
Krepšinio kamuoliai (FIBA 2004-2005 m. sezonas)
  • Asmeninė, komandinė, nesportinė, techninė, diskvilifikacinė.
  • Asmeninė pražanga: kiekvienas žaidėjas žaidimo metu gali prasižengti 5 kartus.

Žaidėjas rungtynių eigoje surinkęs 5 pražangas, sėdasi ant komandos atsarginių žaidėjų suolelio ir rungtynes stebi nuo jo. Jį keičia komandos draugas.

Komandinės pražangos: kiekvieno kėlinio metu, kai komanda prasižengia 5 ir daugiau kartų, varžovai įgyja teisę mesti du baudos metimus. Iki tol, jei buvo prasižengta metant iš dviejų taškų zonos, metami du baudos metimai, jei tritaškio zonoje metimo metu – trys baudos metimai. Jei žaidėjas įmeta kamuolį su pražanga, taškai užskaitomi ir jis gauna teisę į vieną papildomą baudos metimą.

Nesportinė pražanga skiriama žaidėjui už „paskutinės vilties pražangą“ arba grubų elgesį aikštelėje prieš varžovą, kuris įgyja teisę mesti du baudos metimus, po kurių kamuolys atitenka baudas metusio žaidėjo komandai.

Techninė pražanga skiriama tiek žaidėjui, tiek komandos treneriui arba atsarginių žaidėjų suoleliui už ginčus su teisėju, už teisėjų ir sekretoriato užgauliojimus. Priešininkų žaidėjas, nesvarbu kuris, gauna teisę mesti du baudos metimus, po to kamuolys yra atiduodamas tai pačiai komandai. Žaidėjas arba treneris, surinkęs dvi technines pražangas, yra išvaromas iš aikštės (iš sporto salės). Minutės pertraukėlės ar keitimo gali prašyti tik treneris, priėjęs prie sekretoriato.

[taisyti] Aikštės matmenys

FIBA krepšinio aikštelės schema
FIBA krepšinio aikštelės schema
Krepšinio lentos schema
Krepšinio lentos schema

[taisyti] NBA taisyklės

JAV Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) naudoja savas taisykles, kurios šiek tiek skiriasi nuo FIBA taisyklių. Pavyzdžiui:

  • NBA taip pat žaidžiami 4 kėliniai, bet po 12 minučių, o ne 10;
  • NBA aikštelėse tritaškio linija yra apie 1 m toliau nuo krepšio;
  • NBA 25 s pertraukėlės gali prašyti ir žaidėjas, valdantis kamuolį, ne tik treneris.
  • NBA pražangų limitas yra 6 pražangos

[taisyti] Turnyrai

Wikiquote logo
Puslapis projekte Vikicitatos -

Pagrindiniai krepšinio turnyrai pasaulyje:

[taisyti] Nuorodos

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu