Lituanica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lituanica – lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno valdomas eksperimentinis lėktuvas, 1933 m. sėkmingai perskridęs Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužęs, iki galutinio tikslo (Kauno) belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio. Tai vienas svarbiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje.

Turinys 1 Tikslas 2 Lėktuvas 3 Skrydis 4 Katastrofos priežastys 5 Atminimo įamžinimas 6 Reikšmė 7 Nuorodos

[taisyti] Tikslas

Visas kelias buvo suskirstytas į tris etapus: Niujorkas–Niufaundlendas – 2129,8 km, Atlanto vandenynas – 3513,2 km, Airija–Kaunas – 1543 km (iš viso 7186 km). Pirmuosius du etapus jie laikė sunkiais ir pavojingais, trečią – lengviausiai įveikiamu.

Savo kreipimesi pilotai skelbė, jog tiek sėkmingas skrydis, tiek ir galima katastrofa sustiprins „Lietuvos sūnų dvasią“, įkvėpdamas juos naujiems žygiams. Pasauliui šis skrydis buvo reikšmingas ir moksliniu bei inžineriniu požiūriu, tiriant oro sroves bei panaudoto lėktuvo tipo ir navigacijos būdų galimybes. Iššūkis buvo rimtas: net ir dabar įprastinis, specialiai neruoštas tokio dydžio lėktuvas tokio atstumo nuskristi negali (Cessna 152 gali nuskristi ne daugiau 1200 km ^[1]).

[taisyti] Lėktuvas

1932 m. birželio 18 d., gyvendami JAV, patyrę pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas už 3200 dolerių iš Polvokio aerouosto bendrovės Belankos (Bellanca) dirbtuvių nusipirko šešių vietų keleivinį lėktuvą Pacemaker, kuriuo S.Darius jau buvo skraidęs trejus metus. Kadangi lėktuvas tolimam skrydžiui netiko, reikėjo naujo variklio, papildomų talpų kurui, matavimo prietaisų, o tam trūko apie 3000 dolerių, kurių jiedu neturėjo. 1932 metais pasaulyje siautė ekonominė krizė, todėl visą skrydį finansuojančio mecenato neatsirado.

Pinigams telkti buvo organizuotas rėmimo komitetas, rengiamos aviacijos dienos, kurių metu už aukas lakūnai skraidino jų dalyvius, agitavo lietuvių spaudoje. 1932 m. per aviacijos šventes, kitus renginius bei iš rėmėjų aukų skridimo fondui surinkta 4200 dolerių.

1933 m. vasario mėnesio pradžioje iš Lietuvos ir JAV pašto įstaigų pirmąkart istorijoje gauti leidimai gabenti laiškus oro keliu. Balandžio 15 d. „Naujienų“ laikraščio žurnalistas A.Vaivada pasiūlo lėktuvą pavadinti „Lituanica“ (lietuvybė). Šis vardas visiems patiko.

Balandžio 24 d. baigta ruošti skridimui „Lituanica“ savo bakuose turėjo 3541 l kuro ir 145 l tepalo. Su tokiomis atsargomis lėktuvas galėjo nuskristi į Kauną ir dar 800 km. Įmontuotas naujas devynių cilindrų 365–388 AG Raito (Wrigt) firmos žvaigždinis variklis, naujas propeleris, pagaminti nauji, ilgesni lėktuvo sparnai. Visas lėktuvas aptrauktas nauja danga, nudažytas oranžine spalva, gautas naujas lėktuvo registracijos numeris – Nr. 688E. Lakūnai neturėjo nei radijo, nei parašiutų, kurių negalėjo paimti dėl didelio svorio – lėktuvas ir taip buvo perkrautas. Šiais prietaisais, taip pat ir autopilotu, naudojosi kiti, pavyzdžiui, karinės pramonės remiami transatlantiniai lakūnai.

Oficialiai pripažinta, kad „Lituanica“ turėjo visus reikiamus navigacijos prietaisus ir skrydžiui atlikti buvo tinkamai paruošta. Identiškais „Bellanca“ lėktuvais skrido ir dauguma kitų to meto transatlantinių pionierių^{[reikalinga citata]}.

[taisyti] Skrydis

Sulaukę geresnio oro, 1933 m. liepos 15 dieną 6 val. 24 min. lakūnai pakilo iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennet Field) oro uosto. Įsibėgėdamas sunkiai pakrautas 3668 kg sveriantis lėktuvas du kartus vos nenuslydo nuo tako ir atsiplėšė nuo žemės tik pačiame jo gale.

Žinią apie „Lituanicos“ skrydį po visą pasaulį greit išplatino telegramų agentūros. Tą pačią dieną tai sužinojo ir Lietuva. Liepos 16 d. vakare uždegti Kauno radijo stoties bokštų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, susirinkusi apie 25 000 žmonių minia Aleksoto oro uoste laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo atskristi apie 2–3 valandą nakties. Liepos 17 d. „Lituanica“ nepasirodė, paryčiui žmonės pradėjo skirstytis.

Perskridę Atlanto vandenyną dėl blogų oro sąlygų ties Airija S.Darius ir S.Girėnas pasuko į šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją. Skrendant pro Berlincheno miestelį, „Lituanica“ buvo apšviesta prožektorių. Lėktuvas užsikabino už medžių viršūnių, nulaužė kelis medžius ir liepos 17 dieną 0 val. 36 min. (Berlyno laiku) žuvo šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkijos teritorija, Pščelniko kaimas).

Lietuvai apie tragediją pranešė ELTA atstovas Berlyne – liepos 17 d. apie 11 val. 30 min. atėjo žinia, jog netoli Soldino sudužo lėktuvas, kurį vokiečių oro policija pripažino esant „Lituanica“. Žuvusiems lakūnams vokiečiai parodė deramą pagarbą: pastatė garbės sargybą, karstus uždengė Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, papuošė vainikais ir gėlėmis, sakė atsisveikinimo kalbas, dalyvavo valdžios ir kariuomenės atstovai. Liepos 19 d. lakūnų kūnai su karstais buvo nuvežti į Štetiną, o iš ten – bendrovės „Deruluft“ lėktuvu – į Kauną.

Vokiečių lėktuvą nuo sienos iki Aleksoto lydėjo 9 lietuvių lėktuvai. 16 val. 10 min. lėktuvas su Dariaus ir Girėno karstais, triskart apskridęs miestą, nusileido Aleksoto aerodrome. Žuvusių lakūnų laukė apie 50 000 žmonių. Bažnyčių varpai ir fabrikų sirenos laidotuvių procesiją palydėjo iki Arkikatedros bazilikos, kur visą naktį žmonės ėjo atsisveikinti su tautos didvyriais. Iš Soldino į Kauną taip pat buvo atvežtas maišas su laiškais. 14 val. 30 min. Centriniame pašte jie pažymėti specialiu antspaudu: „Nugalėję Atlantą žuvo Lietuvos garbei“.

Lietuvos vyriausybė lakūnų kūnus nutarė balzamuoti. Senosiose Kauno kapinėse Vytauto prospekte pagal V.Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas mauzoliejus (1958 m. nugriautas), į kurį 1937 m. lapkričio 1 d. pergabenti lakūnų palaikai. Baigiantis karui ir prie Lietuvos artėjant frontui, 1944 m. kūnai paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsiuose, 1964 m. perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse. 1968 m. palaidojimo vietoje pastatytas skulptoriaus V.Mačiuikos sukurtas antkapinis paminklas.

[taisyti] Katastrofos priežastys

Iki šiol nėra nė vieno įtikinamo paaiškinimo, kodėl, įveikusi didžiąją ir sunkiausią kelio dalį, „Lituanica“ sudužo, iki tikslo belikus vos 650 km. Oficialiai buvo pranešta, kad katastrofa įvykusi dėl audros ar sugedus motorui. Tačiau ekspertų buvo nustatyta jog katastrofos metu lėktuvo variklis veikė (propeleris sukosi) ir kuro dar buvo pakankamai.

Minimos pilotavimo klaidos, tačiau tai buvo patyrę pilotai: S.Darius, skraidydamas karo aviacijoje, nepadarė nė vienos avarijos. Katastrofos naktį siautė smarki, viena didžiausių per kelerius metus audra. Gali būti, kad lakūnai nutarė nusileisti ir palaukti ryto prieš baigdami skrydį į Kauną. Netoli nuo „Lituanicos“ žūties vietos buvo dirbamos žemės laukai. Gali būti, kad bandydami leistis lakūnai skrido per žemai ir kliudė miško pakraštyje augusius medžius. Lietuvių lakūnas V. Kensgaila šią vietą apžiūrėjo skrisdamas lėktuvu iš oro. Iš tiesų tai lygiame miško masyve iškilęs lyg koks piliakalnis kauburys. Ši vieta itin kruopščiai apžiūrėta. Maždaug už 100 metrų ąžuolais apaugusi skardžio nuokalnė leidžiasi į laukus, kurių link skrido „Lituanica“.

Galutinės išvados: lakūnai dėl blogų oro sąlygų apsuko keletą ratų virš buvusio Kuhdamo kaimo (dab. Pščelnikas), iš kurių paskutinis pasibaigė tragiškai. Kad lakūnai norėjo leistis prieš girią esančioje lygumoje, pasak. B. Bakūno, rodo aplinkybė, kad pirmiausia jie perskrido lygumą ir tą kalnelį, tik skrisdami atgal užkliuvo už medžių, vadinasi, lėktuvas skrido pamažu leisdamasis. Greičiausiai lakūnai katastrofą patyrė dėl blogo oro: buvo audra, perkūnija ir labai blogas matomumas. S.Dariui ir S.Girėnui nebebuvo jokios kitos išeities, kaip tik ieškoti vietos nutūpti, kol galiausiai jų nusileidimas pasibaigė tragiškai. Kaip kažkada per treniruotes S.Darius dar Lietuvoje naktį orientuodavosi pagal lauželį bandydamas nutūpti lauke, panašiai bandė ir pagal automobilio šviesas susiorientuoti - pasak liudininkų, jie skrido labai žemai, kai pamatė automobilio šviesas. Po to įvyko katastrofa.

Kai kuriuose informacijos šaltiniuose teigiama, jog lėktuvas galėjo praskristi virš slapto vokiečių karinio objekto ir būti numuštas, palaikius jį priešų žvalgybiniu lėktuvu. Tačiau pilotų kūnuose kulkų pėdsakų nerasta.

[taisyti] Atminimo įamžinimas

S.Darius ir S.Girėnas po mirties apdovanoti Vyčio Kryžiaus V laipsnio ordinu, Šaulių sąjungos žvaigžde ir Lietuvos skautų ordinu. Lietuvos paštas išleido S.Dariaus ir S.Girėno pašto ženklų seriją. S.Dariaus gimtinė Rubiškė pavadinta Dariaus kaimu.

Pastatyti paminklai: Kuhdamm (1936 m., dab. Pszczelnik, Lenkija), Čikagoje (1935 m.), Niujorke (1958 m.), Beverli Šore (1971 m.), Kaune (1993 m.). Vokiečių okupacijos metais (1943 m.) lietuvių skulptorius Bronius Pundzius iškalė Puntuko akmenyje Anykščių šilelyje lakūnų bareljefus ir dalį testamento teksto. 1958 m. dabartinio Karo muziejaus patalpose atidaryta transatlantinio skrydžio ekspozicija.

• Jubiliejiniais 1983 metais režisierius Robertas Verba sukūrė dokumentinį filmą „Lituanikos sparnai“, o Raimondas Vabalas – meninį filmą „Skrydis per Atlantą“.
• Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomi lakūnų balso įrašai ir filmuota medžiaga, kurią muziejui perdavė LNK.
• Įvairių eksponatų turi Žemaičių dailės muziejus (Plungėje).

Paminklas Lituanicos skrydžui Kaune	Pašto ženklas (dail. J.Gaučas, 1934 m. gegužės 18 d.)	10 litų moneta, 1993 m.	10 litų banknotas, 2001 m.
Paminklas katastrofos vietoje - Pszczelnik (Kuhdamm)	Paminklas S. Dariui ir S. Girėnui - Pszczelnik (Kuhdamm)

[taisyti] Reikšmė

Pasaulinėje aviacijos istorijoje S.Dariaus ir S.Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje.

Blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų skrido tiksliau, negu kitų tautų lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Jų skrydis – vienas tiksliausių aviacijos istorijoje. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu.

[taisyti] Nuorodos

• Aviacijos muziejus
• Projektas „Lituanica“ (anglų k.)
• Apie filmuotos medžiagos perdavimą
• Keletas pašto istorijos puslapių