See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Persikas - Vikipedija

Persikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prunus persica

Persikas (Prunus persica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Eilė: Erškėtiečiai
( Rosales)
Šeima: Erškėtiniai
( Rosaceae)
Pošeimis: Slyviniai
( Prunoideae)
Gentis: Slyva
( Prunus)
Pogentė: Amygdalus
( Amygdalus)
Rūšis: Persikas
( Prunus persica)

Persikas (lot. Prunus persica, angl. Peach, vok. Pfirsich) − erškėtinių šeimos medžių gentis. Kilęs iš Kinijos. Yra žinomos 6 rūšys.

[taisyti] Augalų morfologija

Kultūrinės persiko veislės kilusios iš paprastojo persiko (Persica vulgaris). Paprastasis persikas − medis iki 8 m aukščio. Lapai pražanginiai, pailgai lancetiški, smailiaviršūniai. Žiedai dvilyčiai, rausvi, violetinio atspalvio. Vaisius − sultingasis kaulavaisis (20−600 g), ovalus arba kiaušiniškas, žalsvas arba gelsvas, su raudonyme ar be jos. Odelė dažniausiai pūkuota. Minkštimas geltonas arba baltas, sultingas, saldžiarūgštis arba rūgštus. Persikai valgomi žali, konservuojami, džiovinami.

Persikų vaisiai turi:

  • 80−90 % vandens,
  • 6−14 % cukrų,
  • 0,5−1,2 % pektino,
  • 0,08−1,02 rūgščių,
  • 9,4−20 mg % vitamino C,
  • 0,6−1,0 mg % karotino

Daugiausia persikų auginama Pietų Europoje (Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje), JAV, Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje.

[taisyti] Žodžio kilmė

Žodis „persikas“ yra kilęs nuo Persijos, dar ir dabar lotyniškasis vaisiaus pavadinimas reiškia „persiškoji slyva“.

[taisyti] Nuorodos

Persiko žiedai
Persiko žiedai
Vikiteka: Persikas – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -