Mezolitinės kultūros Lietuvoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mezolitas (vidurinis akmens amžius) Europoje truko nuo paskutinio ledynmečio pabaigos 10 000 m. pr. m. e. iki 3 500 m. pr. m. e., Lietuvoje – nuo 8 000 iki 4 000 m. pr. m. e. (tuo metu maždaug nuo 9000 m. pr. m. e. Vidurio Rytuose jau atsirado pirmosios neolito kultūros).

Ankstyvajame mezolite (apie 8 tūkst. m. pr. m. e.) klimatas atšilo, šiaurės elniai pasitraukė į šiaurę ir anksčiau Lietuvos ir aplinkinėse teritorijose gyvenę paleolito kultūrų žmonės sekė paskui juos. Pagausėjo augalijos ir gyvūnijos.

Mezolito pabaigoje daugėjant gyventojų, jie išplito visoje Lietuvos teritorijoje. Su mezolitinėmis Nemuno ir Kundos kultūromis kai kurie mokslininkai bando sieti baltų šaknis.

Bendrai mezolitas siejamas su tam tikrais technologiniais pasikeitimais, kurie jį skyrė nuo paleolito. Mezolito metu atsirado pirmieji kultūriniai augalai ir pamažu buvo jaukinami pirmieji naminiai gyvūnai, kurdavosi sėslios bendruomenės. Mezolito gyvenvietės įsikūrusios daugiausiai upių, ežerų ir įlankų pakrantėse.

[taisyti] Klimatas

Skiriami trys laikotarpiai:

Preborealinis periodas. Atšilimas. Truko visą 8 tūkstantmetį. Baltijos ežeras susijungė su vandenynu ir tapo Joldijos jūra. Krantai – žemiau dabartinio lygio. Vandens lygis krito staiga.
Borealinis periodas. Vidurio Švedijoje susidarė slenkstis, atskyręs Joldijos jūrą nuo Atlanto. Susidarė Anciliaus ežeras. Paplito pušys, lazdynai, nors faktiškai tebuvo miškatundrė. Truko visą 7 tūkstantmetį.
Atlantinis periodas – pats šilčiausias poledyninis laikotarpis.

[taisyti] Kultūros

Europoje buvo šios didžiausios mezolitinės kultūros:

Azilinė (viena iš pirmųjų mezolitinių kultūrų Europoje pirmiausiai atsiradusi Pirėnuose, tačiau vėliau išplito iki Šveicarijos, Belgijos ir Škotijos)
Tardenuazinė (sekė Azilinę kultūrą ir apėmė didžiąją dalį Europos dabartinės Prancūzijos, Vokietijos teritorija, dalis Anglijos; daugelis gyvenviečių randama smėlingose vietose arba kopose)
Fosna (dabartinės Norvegijos pietūs)
Maglemosės (dabartinė šiaurinė Anglija ir Baltijos jūros regionas)
Bugo-Dniepro
Klorostarčevo (dabartinė Slovakija ir Vengrija)
Dniepro (tarp Dniepro ir Dono)
Volgos-Okos (aukštupiai)
Kamos (aukštupiai)

Šiaurinėje Skandinavijoje apie Baltąją jūrą tebevyravo arktinio paleolito kultūros.

Lietuvoje išskiriamos šios mezolito kultūros:

Epipaleolitas
Maglemosės
Nemuno
Kundos

[taisyti] Epipaleolitas

Epipaleolitas susidarė mezolito ir paleolito sandūroje. Mezolito kultūros bruožų beveik nėra, o paleolito bruožai nyksta. Mezolitinių dirbinių negausu, maža skaldytinių nukleusų. Strėlių antgaliai kaip ir paleolite. Padaugėjo netipiškų dirbinių. Pasirodo ovaliniai kirveliai. Kultūros paplitimas – pietų Lietuva, Neries-Šventosios santaka, Šventosios vidurupis.

[taisyti] Maglemosė

Pavadinimas kilęs nuo Danijos kultūrų. Siejama su kaulo ir rago dirbiniais, ovaliniais kirveliais, mikrolitais. Nukleusai kirvelio arba kūgio pavidalo, peiliai stambūs ir ilgi. Strėlės nusklemptos į vieną pusę, rėžtukai kampiniai. Laikotarpis 8-7 tūkst. pr. m. e. Paplitimas siauras. Priešpastatoma plačiau paplitusioms tardenuazinėms kultūroms.

Maglemosės kultūrai būdingi lancetiniai strėlių antgaliai, būdingiausi – ovaliniai kirveliai, vienaeiliai žeberklai, kaulo bei rago dirbinių gausa. Tarp Maglemosės kultūros radinių galima atrasti raižytų daiktų. Ornamentuoti dažniausiai kaulas, akmuo, kartais gintaras, medis ir vėžlio kiautas. Tipiškos dekoracijos tai geometriniai raštai – dažniausiai trumpų linijų eilės, vingiuotos linijos ir zigzaginiai motyvai. Retais atvejais randamos antropomorfinės arba gyvūnų figūros.

[taisyti] Nemuno kultūra

Pradžia – 8-tas tūkst. pr. m. e., truko 3000-3500 metų. Nemuno kultūra buvo paplitusi pietinėje Lietuvos dalyje, laikoma vietine, gyvavo ir neolito laikotarpyje. Taip pat apėmė dabartinę Kaliningrado sritį, Mozūrų ežeryną, pietryčiuose – Bugo ir Pripetės tarpupys, Nemuno baseinas, vakarinė Baltijos jūros pakrantė.

Nemuno kultūra artima paleolito kultūroms. Kai kurių mokslininkų nuomone Nemuno kultūra susidarė maišantis epipaleolito kultūroms su šiaurine Maglemozės kultūros dalimi.

Nemuno kultūros skaldytiniai piramidės ir kūgio pavidalo strėlių antgaliai episvidriniai. Antgaliai lancetinės formos. ietigaliai retušuoti būdingu visai Rytų Europai retušu. Gremžtukai, rėžtukai, grąžteliai panašūs į Vakarų Europos kultūrų. Nemuno kultūros stovyklos rastos Kauno r. – Paštuvoje, Kačerginėje, Varėnos r. – Mergežeryje, Švendubrėje, Senojoje Varėnoje ir kt.

[taisyti] Kundos kultūra

Pavadinta vienos šios kultūros gyvenvietės Estijoje vardu. Ši kultūra buvo paplitusi į šiaurę nuo Nemuno kultūros (žr.- [1] Nemuno ir Kundos kultūrų paplitimas). Būdingi gausūs kaulo ir rago dirbiniai. Kundos kultūros dirbiniai – žeberklai, ietigaliai, durklai ir peikenos, kalteliai bei kirveliai, kirvių įtvarai randami ir Lietuvoje. Ietigaliai tribriauniai, apvalūs ir su titnago ašmenėliais, daromi iš ragų.

4-3 tūkst. pr. m. e. mezolitines kultūras keičia neolitinės kultūros.

[taisyti] Mezolito ūkis ir buitis

Gyventojai greičiausiai buvo medžiotojai. Daugiausia medžiota strėlėmis, paukščiai – su mediniais antgaliais, naudotos primityvios ietys. Žūklei naudojami daugiausia žeberklai, ietys. Naudojami skobtiniai luotai su irklais, deginti ar skaptuoti. Renkami augalai, laukinės slyvos.

Svarbus užsiėmimas buvo titnago gavyba, kurio buvo gausiai randama prie Nemuno. Laužai kūrenami sausuoliais, kankorėžiais, šakelėmis. Pastatai keturkampiai, statomi naudojant stulpus, guoliai iš šakų ir žolių.

[taisyti] Socialinė organizacija

Pagrindinė visuomenės ląstelė buvo mažoji šeima, tačiau mezolito pabaigoje atsiranda dideli kapinynai. Šeima matriarchalinė. Mirusieji laidoti suriestais keliais (kartais spėjama, kad jie būdavo surišami), kapuose randa raudonos ochros.