Gyvūnų teisės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gyvūnų teisės yra iš tam tikrų bioetikos pozicijų grindžiamos gyvūnų teisės į natūralų gyvenimą, laisvę ir kitus savo interesus. Jos pagrįstos idėja, teigiančia, kad gyvūnai nėra prekės ar žmonių nuosavybė, todėl jie turi teises į natūralų gyvenimą, laisvę ir kitus savo interesus.[3] Šios ideologijos šalininkų nuomone, žmonės negali elgtis su gyvūnais kaip su daiktais, jų savintis, įkalinti, auginti, skriausti, išnaudoti ir žudyti.[4][5]
Vienas pagrindinių gyvūnų teisių šalininkų argumentų yra tas, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, turi emocijas bei gali jausti skausmą, todėl teigiama, kad diskriminacija prieš gyvūnus, t.y. rūšizmas, yra neteisinga, bei savo esmine forma niekuo nesiskiria nuo rasizmo, seksizmo, ar homofobijos.
Gyvūnų teisės yra rimtai nagrinėjamas klausimas akademiniuose ir kituose sluoksniuose; idėjas suteikti gyvūnams tam tikras asmenines teises palaiko tokie teisininkai bei teisės akademikai kaip Alan Dershowitz[6], Laurence Tribe[7] bei Gary Lawrence Francione[8]. Gyvūno teisės kursai yra skaitomi 92 iš 180 JAV teisės mokyklų.[9]
Sietle bazuojantis projektas pavadinimu Great Ape Project vykdo kampaniją už tai, kad Jungtinės Tautos priimtų deklaraciją dėl žmogbeždžionių, kuri numatytų teisių praplėtimą goriloms, orangutangams, šimpanzėms ir mažosioms šimpanzėms (bonobo), o būtent, kad jiems būtų suteikta apsauga dėl trijų pagrindinių interesų: dėl teisės į gyvenimą, į individualią laisvę, ir dėl teisės būti apsaugotiems nuo kankinimo.[10] Vis daugiau gyvūnų teisių teisininkų traktuoja tai kaip pirmąjį žingsnį teisių suteikimo ir kitiems gyvūnams link.[11][12]
Šios ideologijos kritikai teigia, kad gyvūnai iš esmės patys nėra pakankamai našūs daryti moralinių pasirinkimų bei sudarinėti sudėtingų socialinių susitarimų, todėl jie negali turėti ir moralinių teisių. Tokie filosofai kaip Roger Scruton mano, kad tik žmonės turi pareigas ir kad „išvados yra neišvengiamos: tik mes turime teises“.[13] Kritikai mano, kad nėra nieko klaidingo gyvūnų išnaudojime maistui, pramogoms (cirkai, zoologijos sodai ir kt.) bei moksliniams tyrinėjimams, nors kartu ir pripažįstama, kad žmonės turėtų vengti veiksmų, sukeliančių gyvūnams nereikalingą skausmą.[14] Tokia pozicija dažniausiai vadinama gyvūnų gerove, bei yra atstovaujama įvairių gyvūnų globos bei apsaugos institucijų.
Turinys |
[taisyti] Filosofija
Gyvūnų teisių koncepcija teigia, kad visi (arba kai kurie) gyvūnai turi teisę į savo gyvenimą; kad jie nusipelno (ar jau turi iš prigimties) turėti tam tikras moralines teises; kad kai kurios pagrindinės jų teisės turi būti saugomos valstybinių įstatymų. Gyvūnų teisių požiūris atmeta nuostatą, kad gyvūnai yra paprasčiausiai gamybos prekės ar turtas, skirtas žmogaus labui. Sąvoka yra dažnai painiojama su gyvūnų gerove, numatančia gyvūno apsaugą nuo žiauraus elgesio, netinkamo prižiūrėjimo, ir kt., tačiau atsisakančia priskirti gyvūnams tam tikras moralines teises.
Gyvūnų teisių filosofija nebūtinai teigia, kad žmonės ir kiti gyvūnai yra vienareikšmiškai lygūs. Pavyzdžiui, gyvūnų teisių gynėjai nereikalauja balsavimo teisių vištoms. Kai kurie aktyvistai taip pat pabrėžia skirtumą tarp sąmoningų gyvūnų ir kitų gyvybės formų, teigdami, kad tiktai sąmoningi gyvūnai gali turėti teisę į savo gyvenimą nepriklausomai nuo to, kaip jie yra vertinami žmonių. Aktyvistų teigimu, asmenys (ar įstaigos), pasipelnantys arba gaunantys tam tikrą vienpusę naudą iš gyvūno naudojimo maistui, pramogoms, kosmetikos priemonėms, apsirengimui, moksliniuose eksperimentuose, ir kt., tokiu būdu kėsinasi į gyvūno teisę valdyti save ir siekti savo interesų. Kaip alternatyvą praktikoje gyvūnų teisių šalininkai skatina visuomenę pasirinkti veganizmą, kai yra atsisakoma gyvūninės kilmės produktų ir pramogų su gyvūnais.
Gyvūnų teisių teorijos gali būti skirstamos į utilitarinį, abolicionistinį ir kitus požiūrius.
[taisyti] Abolicionistinis požiūris
Teisės profesorius Gary Francione, vienas ryškiausių abolicionistinės teorijos gynėjų, savo darbuose („Introduction to Animal Rights“ ir kt.) daro prielaidą, kad jei gyvūnai yra traktuojami kaip žmogaus nuosavybė, tada bet kokios teisės, kurios gali būti jiems suteiktos, būtų tiesiogiai pamintos nuosavybės, t.y. priklausomumo žmogui, statuso. Jis atkreipia dėmesį, kad mintis lygiai skaitytis su savo nuosavybės ir savo paties interesais yra absurdiška. Neturint pagrindinės teisės nebūti traktuojamiems kaip žmogaus nuosavybė gyvūnai neturi jokių teisių apskritai. Vienintelis galiojantis ir lemiamas veiksnys moralinei pozicijai, Francione teigimu, yra jautrumas. Francione tvirtina, kad Jungtinėse Valstijose nėra jokio tikrojo gyvūnų teisių judėjimo - kad ten egzistuoja tik judėjimas už gyvūnų gerovę. Bet kokios pastangos, kurios nėra nukreiptos gyvūno kaip žmogaus nuosavybės statuso panaikinimo link yra klaidinančios ir neišvengiamai baigiasi gyvūno eksploatacijos institucionalizavimu. Šios pastangos yra logiškai nenuoseklios ir pasmerktos niekada nepasiekti savo tikslo, t.y. gyvūnų naudokimo žmogaus reikmėms panaikinimo. Francione laikosi nuomonės, kad visuomenė, kuri vertina šunis ir kates kaip šeimos narius, bet tuo pačiu metu užmuša karves, paukščius ir kiaules maistiniams poreikiams, parodo savo „moralinę šizofreniją“.
[taisyti] Gyvūnų teisės įstatymuose
Nors dauguma teisės aktų traktuoja gyvūnus kaip „daiktus“, pastaruoju metu auga interesas teisiškai pripažinti gyvūno asmenybę bei suteikti jam kai kurias bazines teises ir/ar privilegijas. Yra nemažai įstatymų, kurie tokias teises reglamentuoja: „Gyvūnų gerovės aktas“[15], „Mokslinių procedūrų su gyvūnais aktas“[16], Eksperimentų su žmogbeždžionėmis draudimas; Lietuvoje galioja „Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas“[17], su gyvūnų teisėmis glaudžiai susiję Veterinarijos tarnybos įsakymai „Veterinarijos reikalavimai gyvūnų globos namams“[18], „Laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarijos reikalavimai“[19] ir kt.
[taisyti] Gyvūnų teisės politikoje
Politinės partijos, aiškiai pasisakančios už gyvūnų gerovę ir gyvūnų teises, yra įsteigtos Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Kanadoje ir Nyderlanduose. Nyderlandų Partija už gyvūnus (Partij voor de Dieren) yra pirmoji politinė partija pasaulyje, kurios pagrindinis darbotvarkės prioritetas yra gyvūnų apsauga ir gyvūnų teisės. Partija turi dvi vietas Nyderlandų Parlamente nuo paskutinių nacionalinių rinkimų 2006 metų lapkritį.
[taisyti] Išorinės nuorodos
[taisyti] Išnašos
- ↑ "Are pigs smarter than dogs?." Penn State University. Nuoroda tikrinta 2007-10-07.
- ↑ "FAO Data Archives > Production > Live Animals." Jungtynių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija.
- ↑ "Animal Rights." Encyclopædia Britannica. 2007.
- ↑ "'Personhood' Redefined: Animal Rights Strategy Gets at the Essence of Being Human", Association of American Medical Colleges, retrieved July 12, 2006.
- ↑ Taylor, Angus. Animals and Ethics: An Overview of the Philosophical Debate, Broadview Press, May 2003.
- ↑ Alan Dershowitz "Rights from Wrongs: A Secular Theory of the Origins of Rights", 2004, p. 198–99, bei "Darwin, Meet Dershowitz," The Animals' Advocate, Žiema 2002, dalis nr.21.
- ↑ "'Personhood' Redefined: Animal Rights Strategy Gets at the Essence of Being Human", Association of American Medical Colleges, July 12, 2006.
- ↑ "Animal Rights: The Abolitionist's Approach." Gary L.Francione, 2007.
- ↑ "Animal law courses", Animal Legal Defense Fund.
- ↑ "Declaration on Great Apes", Great Ape Project, retrieved 8 March 2007.
- ↑ Michael, Steven. "Animal personhood: A Threat to Research", The Physiologist, Volume 47, No. 6, December 2004.
- ↑ Steven Wise, who teaches animal rights law at Harvard Law School, has said of this approach, quoting economist Robert Samuelson: "Progress occurs funeral by funeral." (Wise, Steven M. "Address at the 5th Annual Conference on Animals and the Law," Committee on Legal Issues Pertaining to Animals, Association of the Bar of the City of New York, September 25, 1999)
- ↑ Scruton, Roger. Animal Rights and Wrongs, Metro, 2000.ISBN 1-900512-81-5.
- ↑ Frey, R.G. Interests and Rights: The Case against Animals. Clarendon Press, 1980 ISBN 0-19-824421-5
- ↑ "Animal Welfare Act, 2006."
- ↑ "Animal (Scientific Procedures) Act 1986."
- ↑ "„Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas“." Lietuvos Respublikos Seimas, 2004.
- ↑ "„Veterinarijos reikalavimai gyvūnų globos namams“." Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2004.
- ↑ "„Laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarijos reikalavimai“, priimtas 1998-12-31, galioja nuo 1999-06-05." Valstybinė veterinarijos tarnyba.
