Šuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Canis lupus familiaris

Dalmatinų veislės šuo

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora)
Šeima:	Šuniniai ( Canidae)
Gentis:	Šunys ( Canis)
Rūšis:	Pilkasis vilkas ( Canis lupus)
Porūšis:	Šuo ( Canis lupus familiaris)

Šuo (lot. Canis lupus familiaris) yra žinduolis, prijaukintas skirtingais vertinimais prieš 14 000–15 000 metų. Šiuo metu išvesta tūkstančiai šunų veislių, pasižyminčių stebinančia įvairove. Skirtingų veislių šunų ūgis siekia nuo kelių centimetrų iki beveik metro, kailio spalva gali būti nuo baltos iki juodos, o taip pat pat ruda ir pilka. Šunys lengvai treniruojami.

Daugelyje šalių šunys dažniausiai laikomi kaip naminiai gyvūnėliai, nors įvairios šunų sporto rūšys leidžia jiems parodyti savo įgimtus sugebėjimus, o kai kurios šunų veislės iki šiol atlieka savo tradicines funkcijas – saugo avių ir galvijų bandas, taip pat naudojami tokiuose darbuose kai narkotikų ar sprogmenų paieška. Šunų veislės skirstomos pagal Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) klasifikaciją, į 10 grupių:

Piemenų šunys (avišuniai, bandšuniai, galvijų sargšuniai)
Pinčeriai, šnauceriai, molosai, mastifai ir šveicarų zenenhundai
Terjerai (ilgakojai terjerai, trumpakojai, buldogiškieji, nykštukiniai terjerai, juodieji terjerai)
Taksai
Špicai (arktiniai ir kinkomieji šunys, Skandinavijos sarginiai špicai, Europos špicai, primityvieji špicai)
Skalikai
Pointeriai (Europos pointeriai, prancūzų brakai, seteriai ir pointeriai)
Spanieliai ir retriveriai (retriveriai, spanieliai, vandenšuniai)
Kambariniai šunys (bišonai, pudeliai, belgų grifonai, beplaukiai šunys, Tibeto šunys, čihuahua, nykštukiniai anglų spanieliai, japonų činas ir pekinas, Europos nykštukiniai spanieliai, nykštukiniai mastifai)
Kurtai (ilgaplaukiai, šiurkščiaplaukiai, lygiaplaukiai kurtai)

Dar žr. Šunų veislių sąrašas.

[taisyti] Prijaukinimo istorija

Šunys kilo iš tikrųjų vilkų, kurie Europoje pasirodė maždaug prieš milijoną metų, Amerikos žemynuose – maždaug 700 000 metų vėliau. Seniausi rasti šuns palaikai – apie 14 000 metų senumo Vokietijoje, taip pat 13 500 metų senumo Izraelyje. Šunys tikriausiai buvo pirmieji prijaukinti gyvūnai maždaug prieš 15 000 metų, gali būti, kad jie nepriklausomai prijaukinti keliuose regionuose, tačiau genetiniai tyrimai rodo, kad visi šunys kilę iš euroazijietiškos veislės, taip pat ir gyvenę Amerikoje iki europiečių atvykimo. Manoma, kad anksčiausiai prijaukinti šunys – dabartinių laukinių Australijos dingo šunų protėviai.

Lietuvoje šunys kaip naminiai gyvūnai atrandami nuo pat ledynmečio pabaigos.