Web Analytics

We provide Linux to the World

ON AMAZON:



https://www.amazon.com/Voice-Desert-Valerio-Stefano-ebook/dp/B0CJLZ2QY5/



https://www.amazon.it/dp/B0CT9YL557

We support WINRAR [What is this] - [Download .exe file(s) for Windows]

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
SITEMAP
Audiobooks by Valerio Di Stefano: Single Download - Complete Download [TAR] [WIM] [ZIP] [RAR] - Alphabetical Download  [TAR] [WIM] [ZIP] [RAR] - Download Instructions

Make a donation: IBAN: IT36M0708677020000000008016 - BIC/SWIFT:  ICRAITRRU60 - VALERIO DI STEFANO or
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Canis lupus familiaris - Wikipèdia

Canis lupus familiaris

Un article de Wikipèdia, l'enciclopèdia liura.

can/gos/chin
Pinscher alemand
Classificacion classica
Règne Animalia
Embrancament Chordata
Sosembr : Vertebrata
Classa Mammalia
Sosclassa Theria
Infraclassa : Eutheria
Òrdre Carnivora
Sosòrdre : Caniformia
Familha Canidae
Genre Canis
Espècia : Canis lupus
Sosespècia
Canis lupus familiaris

D'autres documents multimedià
son disponibles sus Commons

Percorrètz la biologia sus Wikipèdia :

Lo can (reg. chan) o gos o chin es un mamifèr de l'òrdre dels carnivòrs e de la familha dels Canidae, coma tanben los lops, las mandras e los coiòts. Se pensa que foguèt d'en primièr la resulta de la domesticacion de lops que se seriá facha fa aperaquí 15 000 ans. La femèla es la canha o la gossa e los pichòts (cadèls) son de canhòts o gossets. Lo fach d'aver de gossets se pòt dire canhotar o gossetar. Unes scientifics pensan que lo gos domestic es una sotespécia de lop, Canis lupus familiaris.

La societat canina se caracteriza per una ierarquia de companhonia, ont cada membre ten un reng dins la societat, e cadun a una leialtat de las grandas envèrs lo grope. Los cans creisson en societat umana perqué las sieunas relacions ambe d'umans imitan los sieus esquèmas socials naturals. Lo gos es totjorn conscient de son reng de cara a sa posicion dins lo grope, e cal remarcar qu'un gos sovent se considèra el meteis l'animal màger, mentre considèra que lo sieu proprietari uman li es subordinat.

Somari

[Modificar] Etimologia e taxonomia

L'especia foguèt originalament classificada coma "Canis familiarus domesticus" per Linnaeus al 1758 [2]. En 1993, los cans foguèron reclassificats coma una sosespecia del lòp gris, Canis lupus, per la "Smithsonian Institution" e la "Societat Americana de Mamiferofíls". Lo mot can pòt far referéncia a d'autres animals que son pas de cans. Un exemple pòt èsser lo can de la prada, qu'es pas mai qu'un tipe d'esquiròl o rat. Lo mot "can" ven de la raiç indoeuropèa kwon, que donèt una forma kani al latin. D'aquí provenon totas las formas romanicas coma can, chien e cane.


Latin: Canis familiaris, Canis lupus familiaris, Canis domesticus, Canis canis

[Modificar] Provèrbis

  • "Totes los gosses que jaupan mossegan pas".
  • "Cal totjorn donar un òs al can fòl".
  • "Lo can pel pan mòu la coa".

[Modificar] Referéncias

[Modificar] Ligams extèrnes

Static Wikipedia 2008 (March - no images)

aa - ab - als - am - an - ang - ar - arc - as - bar - bat_smg - bi - bug - bxr - cho - co - cr - csb - cv - cy - eo - es - et - eu - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - frp - fur - fy - ga - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - jbo - jv - ka - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - ms - mt - mus - my - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nn - -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -
https://www.classicistranieri.it - https://www.ebooksgratis.com - https://www.gutenbergaustralia.com - https://www.englishwikipedia.com - https://www.wikipediazim.com - https://www.wikisourcezim.com - https://www.projectgutenberg.net - https://www.projectgutenberg.es - https://www.radioascolto.com - https://www.debitoformativo.it - https://www.wikipediaforschools.org - https://www.projectgutenbergzim.com