Bazaltas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bazaltas – bazinė efuzinė magminė uoliena. Bazaltas yra labiausiai paplitusi magminė uoliena Žemėje. Daugiausia bazalto formuojasi vidurio okeaniniuose gūbriuose, kur vyksta žemės plutos priaugimas, spredingas. Čia jis formuoja okeaninę Žemės plutą. Bazaltas susidaro dalinai išsilydant kitoms magminėms uolienoms. Bazalte yra šių mineralų: amfibolo, augito, nifelino, olivino, plagioklazo, pirokseno. Kietumas pagal Moso skalę 2,5–3,5. Dažnai bazalto masyvai turi stulpinę struktūrą.