Alkis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alkis – fiziologinė būklė, atsirandanti dėl mitybos centro jaudinimo. Mitybos centras išsidėstęs hipotalame. Į mitybos centrą ateina jaudinimas iš tuščio virškinamojo trakto, o taip pat iš kraujo, kai jame sumažėja maisto medžiagų koncentracija. Pakitus hipotalamo funkcijai, gali būti nuolatos jaučiamas alkis. Alkio jutimo patologija gali pasireikšti jo sustiprėjimu, susilpnėjimu ar visišku išnykimu.
Nuolatinis alkio jautimas – bulimija. Priešingas alkiui yra sotumo jausmas. Su alkio jutimu susijęs apetitas.
Dar: troškulys
