Bulimija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bulimija (lot. bulimia nervosa), arba hiperoreksija (lot. hyperorexia) – psichologinis sutrikimas, dėl kurio kuriam laikui liguistai susilpnėja arba išnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidėja apetitas. Ligoniams būdinga nuolatinė viršsvorio baimė, pasikartojantys persivalgymai, po kurių ima persekioti kaltės jausmas, bandoma „atitaisyti“ padėtį, maistą išvemiant, geriant laisvinančius vaistus ir arbatas, sportuojant, naudojant kenksmingas medžiagas (pvz., actą ar liesinančias tabletes) ir pan. Daugeliu atvejų bulimija sergantys žmonės serga ir anoreksija. Moterys bulimija serga nuo 3 iki 10 kartų dažniau, nei vyrai.
Kai kuriais atvejais bulimiją gali sukelti ir fiziologiniai sutrikimai – tarpinių smegenų (hipotalame esančio alkio centro) pažeidimas, endokrininių liaukų sutrikimai ir kt. Sergantis fiziologinės kilmės bulimija daug valgo, tačiau neprisisotina, jaučia silpnumą, galvos skausmą, nutunka. Tokiu atveju nesuvaldomo noro „numesti svorį“ gali ir nebūti. Nervinė bulimija gali prasidėti ir dėl psichologinių veiksnių, noro suliesėti neatsisakant maisto.
