Tch·ad
De Vouiquipèdia, l’enciclopèdia abada.
Ceti articllo est ècrit en arpetan supradialèctâl / ORB lârge. |
République du Tchad
جمهورية تشاد / Ğumhūrīyâtu Tašād |
|||||
---|---|---|---|---|---|
|
|||||
Devisa nacionâla : «Unité - Travail - Progrès» (francês) «Unitât - Travâly - Progrès» (arpitan) |
|||||
Lengoues oficièles | Francês Arabo |
||||
Vela capitâla | N’Dj·amèna 12°6'0" N, 12°2'0" L (vêre) |
||||
Més granta vela | N’Dj·amèna | ||||
Govèrnement Prèsident - Premiér ministro |
Rèpublica Idriss Déby Itno Delwa Kassiré Coumakoye |
||||
Supèrficie - totâla - égoua (%) - frontiéres tèrrèstres - coutes |
Cllassiê 20iémo 1.284.000 km² 1,9 5.968 km sen couta |
||||
Populacion - totâla - densitât |
Cllassiê 82iémo 9.826.419 hab. (2005) 7,2 hab./km² |
||||
Endèpendence - Govt. actuèl : - Constitucion : |
11 oût 1960 3 fevriér 2005 31 mârs 1996 |
||||
Gentilyâ | Tch·adien, Tch·adièna (Plurièl : Tch·adiens, Tch·adiènes) |
||||
Monéya | Franc CFA (XAF ) |
||||
Fus horèro | UTC +1 | ||||
Himno nacionâl | La Tchadienne ('La Tch·adièna') | ||||
Féta nacionâla | xx | ||||
Siglo nacionâl | TCD | ||||
Domêno malyâjo | .td | ||||
Endicatif tèlèfonico | + 235 |
||||
Mapa du Tch·ad | |||||
Lo Tch·ad (en francês Tchad, en arabo تشاد / Tašād) est un payis d’Africa çantrâla. La vela capitâla est N’Dj·amèna.
Somèro |
[modifiar] G·eografia
[modifiar] Histouère
[modifiar] Politica
[modifiar] Divisions administratives
Depués 2002, le Tch·ad est divisâ en 18 règ·ions administratives, dont la vela de N’Dj·amèna (statut spèciâl) :
- lo Batha
- lo Chari-Baguirmi
- lo Hadjer-Lamis
- lo Wadi Fira
- lo Borkou-Ennedi-Tibesti
- lo Guéra
- lo Kanem
- lo Lac
- lo Logone Occidental
- lo Logone Oriental
- lo Mandoul
- lo Mayo-Kebbi Est
- lo Mayo-Kebbi Ouest
- lo Moyen-Chari
- lo Ouaddaï
- lo Salamat
- la Tandjilé
- la Vela de N’Dj·amèna
[modifiar] Èconomia
Payis d’Africa | |||
Africa du Nord |
Alg·èrie · Èg·ipte 1 · Libie · Maroc 3 · Môritanie · Sahara occidentâl 4 · Sodan · Tunisie | Africa du Ponant |
Bènin · Burkina Fasô · Cap-Vèrd 2 · Couta d’Ivouèro · Gambie · Gana · Guinê · Guinê-Bissaou · Libèria · Mali · Nig·èr · Nig·èria · Sènègal · Siérra Leone · Togô |
Africa centrâla |
Cameron · Rèpublica centrafriquêna · Rèpublica du Congô · Rèpublica dèmocratica du Congô · Gabon · Guinê èquatoriâla · Sao Tomé-et-Principe · Tch·ad | Africa du Levant |
Burundi · Dj·iboti · Èritrê · Ètiopie · Kenia · Oganda · Rouanda · Sêch·èles 2 · Somalie · Tanzanie |
Africa ôstrâla |
Africa du Sud · Angola · Botsouana · Comores 2 · Lesothô · Madagascâr 2 · Malavi · Môris 2 · Mozambique · Namibie · Souazilande · Zambie · Zimbaboue | Ôtres entitâts politiques | Sahara occidentâl 4 · Somalilande |
1 partialament afriquen. 2 payis ensulèro. 3 nan membro de l’Union afriquêna. 4 pas recognu per l’ensemblo de la comunôtât entèrnacionâla mas membro de l’Union afriquêna. |