Jules Verne
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žiulis Gabrielis Vernas (Jules Verne, 1828 vasario 8 – 1905 kovo 24) buvo prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos žanro pradininkas.
[taisyti] Biografija
Žiulis Vernas gimė Nante, Prancūzijoje. Vaikystę jis praleido namuose, buvo vyriausias iš penkių vaikų. Rašytojo tėvas - Pjeras Vernas (1798-1871) buvo advokatas, kilęs iš Provanso teisininkų šeimos. Tam, kad būtų pratęsta šeimos tradicija, Vernas atvyko į Paryžių studijuoti teisės, o jo dėdė pristatė būsimą rašytoją literatūriniuose susibūrimuose. Netrukus Vernas pradėjo publikuoti pjeses, gerai pažinojo tokius rašytojus kaip Aleksandras Diuma ir Viktoras Hugo. Nepaisant to, kad didžiąją laiko dalį Vernas rašė knygas, advokato diplomą jis vis tiek gavo.
Būdamas 28 m. Vernas vedė Onoriną de Biana, jauną našlę su 2 vaikais, gyveno dideliame name užmiestyje. Greitai Žiulio Verno romanai tapo neįtikėtinai populiarūs pasaulyje. Be mokslininko išsilavinimo ir be keliautojo patirties Vernas daug laiko skyrė skaitymui ir tyrinėjimams, kad galėtų parašyti savo kūrinius.1886 m. į Verną buvo pasikėsinta: jo sūnėnas Gastonas iššovė jam į koją ir rašytojas iki gyvenimo pabaigos nebegalėjo judėti.
[taisyti] Kūryba
Rašytojas stengėsi rašyti realistinius kūrinius. Romanas „Aplink pasaulį per 80 dienų“ – tai kūrinys apie tikrovišką Filijo Fogo kelionę, sukurtas pagal realius faktus – amerikiečio Džordžo Treino kelionę. Kūrinyje „20 000 mylių po vandeniu“ Vernas aprašė dabartinių superherojų protėvį kapitoną Nemo ir jo nepaprastą povandenį laivą. „Paslaptinga sala“ – tai romanas apie žmonių, kurie buvo priversti apsigyventi negyvenamoje saloje, nuotykius. Nepaisant to, kad Vernas rašė apie egzotiškas vietas, jis keliavo labai mažai – vienintelis jo skrydis su aerostatu tęsėsi 25 minutes. Viename laiške savo draugui jis apgailestavo, kad negali lydėti savo herojų į keliones.
Savo kūriniuose Vernas sujungė mokslą ir išradimus su nuotykiais. Vernas rašė apie keliones ore bei kosmose ir povandenines keliones dar gerokai prieš kelionėms oru bei povandeniniais laivais tampant kasdieniu dalyku, o kelionėms į kosmosą tampant praktiškai įmanomomis. Kai kas iš jo kūrinių tapo realybe: tikra raketa buvo išrasta tik po 100 metų, kai Ž. Vernas aprašė kosminį laivą. Pirmasis elektrinis povandeninis laivas, pastatytas 1886 m. buvo pavadintas Nautiliumi Žiulio Verno herojaus garbei. Romane „Robūras užkariautojas“ Ž. Vernas numatė sunkesnio už orą sraigtinio skraidančio laivo išradimą.
Didžiąją savo kūrinių dalį rašytojas parašė iki 1880 m. Vėlesniuose Verno darbuose jaučiamas nerimas dėl žmonijos ateities. Savo apsakyme „Amžinasis Adomas“ būsimieji XX a. išradimai buvo pasmerkti išnykti po vandens stichija, o romane „Pasaulio valdovas“ išradėjas Robūras kenčia nuo didybės manijos ir žaidžia slėpynių su valdžia.
Žiulis Vernas iš viso sukūrė 65 romanus, apie 20 pasakojimų ir esė, 30 pjesių, keletą geografinių darbų, taip pat operos libretų. Pati populiariausia jo knyga – romanas „Aplink pasaulį per 80 dienų“.
Ž. Vernas mirė 1905 m. kovo 24 dieną. Verno darbai įkvėpė daugelį režisierių: buvo sukurti filmai pagal jo kūrinius „Iš Žemės į Mėnulį“, „20 000 mylių po vandeniu“, „Kelionė į Žemės centrą“, „5 savaitės oro balionu“ .
Žymiausios Ž. Verno knygos:
- „Iš Žemės į mėnulį“,
- „Matijas Šandoras“,
- „Kapitono Hatero kelionės ir nuotykiai“,
- „Aplink pasaulį per 80 dienų“,
- „Penkiolikos metų kapitonas“,
- „Paslaptingoji sala“,
- „20 000 mylių po vandeniu“,
- „Kapitono Granto vaikai“,
- „Vieno kino vargai Kinijoje“,
- „Pietų žvaigždė“,
- „Daktaras Oksas“,
- „Čensleris“,
- „Vilhelmo Štorico paslaptis“,
- „Pietų Afrika 1854-ieji“,
- „5 savaitės oro balionu“,
- „Robūras užkariautojas“,
- „Pasaulio valdovas“,
- „Amžinasis Adomas“.
- „Juodoji Indija“.
- „Penki šimtai Begumos milijonų“.
- „Aukštyn kojom“.
- „Caro kurjeris“.
- „Žangada“.
- „Kelionė į Žemės centrą“.
[taisyti] Nuorodos
