Iranas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Irano Islamo Respublika (anksčiau žinoma kaip Persija) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, Azijos pietvakarinėje dalyje. Ribojasi su Armėnija, Azerbaidžanu, Turkmėnija bei Kaspijos jūra šiaurėje, Afganistanu ir Pakistanu rytuose, Iraku ir Turkija vakaruose, Persijos įlanka bei Omano įlanka pietuose.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 6.1 Kalbos 6.2 Religija 7 Kultūra 8 Kita Informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Senovės Persijos istorija
Elamas
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Aleksandras Makedonietis
Seleukidų imperija
Partų imperija
Sasanidų imperija
Irano istorija, Afganistano istorija

Pagrindinis straipsnis: Irano istorija

Istorija iki islamo atėjimo: Senovės Persija

Dabartinė Irano valstybė (vakarų iraniečių dialektuose tai reiškia „arijų šalis“, rytų iraniečių dialektuose atitikmuo – Aryana) yra teritorijoje, kuri Vakaruose ilgą laiką, iki 1935, vadinta Persija (pavadinimas kilęs iš graikiško Irano pavadinimo Persis). Geografinė padėtis tarp Kaukazo šiaurėje, Arabijos pusiasalio pietuose, Indijos ir Kinijos rytuose bei Mesopotamijos ir Sirijos vakaruose šalį padarė daugybės istorinių įvykių arena.

Persijos regionas priklausė medėjams, Achemenidų Persijos imperijai (nuo Kyro II-ojo iki Darijaus III-ojo), Aleksandro Makedoniečio valstybei, partams ir Sasanidų valstybei. Viduramžiais šalį užkariavo islamo kalifatas, sutriuškinęs Sasanidus, vėliau valdė įvairios vietinės, mongolų, tiurkų dinastijos iki Safavidų ir šiuolaikinio Irano susikūrimo.

1979 metais Irane įvyko Islamo revoliucija. 1980-88 Iranas kariavo su Iraku, pastarajam pradėjus karą. Šiuo metu Vakarų valstybės, ypač JAV, mano, kad Iranas remia terorizmą Libane. Yra taikomos ekonominės sankcijos.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Irano politinė sistema

Po islamo respublikos įkūrimo Irane susiformavo unikali politinė sistema: teokratinė respublika su visuotiniais rinkimais. Iranas yra vienintelė tarp islamo šalių, kurioje oficiali yra šiitų islamo pakraipa.

Vykdomosios valdžios vadovas yra respublikos prezidentas, renkamas visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose 4-iems metams. Prezidentas parenka vyriausybę.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – 290 vietų Islamo Konsultacinė Asamblėja (Majles-e-Shura-ye-Eslami), renkama visuotiniuose rinkimuose.

Revoliucijos vadas (Rahbar), kurį paskiria Ekspertų Asamblėja iki mirties: ajatola Ali Hoseini-Chamenei (Ayatollah Ali Hoseini- Khamenei; paskirtas 1989 m.).

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Irano provincijos

Iranas suskirstytas į 28 provincijas (ostan-ha, vns. – ostan)

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Irano geografija

Aukščiausias Irano kalnas yra 5 671 m aukščio užgesęs ugnikalnis Damawand Elbruso kalnuose, į šiaurę nuo Teherano. Dėl šalies geofizinės padėties dažni žemės drebėjimai (panašiai kaip ir Turkijoje ar vakarinėje JAV pakrantėje).

53% teritorijos užima dykumos, 27% pievos, 9% ariama žemė (iš jos 1/3 drėkinama), 11% miškai. Miškai daugiausia pernelyg intensyviai naudojami. Tarp Elbruso kalnyno ir Kaspijos jūros išlikę dideli buko miškai.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Irano ekonomika

Iranas yra vienas didžiausių naftos eksportuotojų ir OPEC narys. Naftos gavyba leido Iranui nuo XX a. 8-to dešimtmečio sparčiai vystyti ekonomiką .

Irano ekonomikai būdingas centralizuotas ekonomikos planavimas ir valstybės dalyvavimas naftos ir kitose dižiosiose įmonėse, smulki žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba. Šiuo metu vyriausybė yra paskelbusi nafta besiremiančios ekonomikos diversifikacijos planą, nes šiuo metu ji labai priklauso nuo pasaulinės naftos kainos svyravimų.

Svarbiausios ūkio šakos:

• paslaugos: 32% BVP (dirba 37% ekonomiškai aktyvių gyventojų)
• naftos gavyba ir kalnakasyba: 26% BVP (6% ekonomiškai aktyvių gyventojų)
• žemės ūkis: 24% BVP (39% ekonomiškai aktyvių gyventojų)
• pramonė: 19% BVP (18% ekonomiškai aktyvių gyventojų)

Dujų gavyba: apie 180 mlrd m³ per metus (4-ta vieta pasaulyje – 5% pasaulio dujų gavybos).

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Irano gyventojai

Irano gyventojai pagal tautybes pasiskirstę taip: 51% persų, apie 24% azerbaidžaniečių, apie 7% kurdų, 8% gilakių ir mazandaranių, apie 3% arabų, 2% turkmėnų, 2% lurų ir 2% beludžių. Taip pat gyvena mažesnės tautinės mažumos: armėnai, asirai ir gruzinai.

Be to Irane gyvena daugybė pabėgėlių: 2 milijonai iš Afganistano ir 203 000 iš Irako. 20 000 iraniečių yra pabėgėliai kaimyniniame Irake.

Didžiausi miestai (virš 1 mln. gyventojų):

• Teheranas (7,1 mln. gyv.)
• Mašhadas (2,3 mln. gyv.)
• Isfahanas (1,5 mln. gyv.)
• Tebrizas (1,4 mln. gyv.)
• Širazas (1,2 mln. gyv.)

[taisyti] Kalbos

Valstybinė kalba yra naujoji persų kalba, taip pat vadinama farsi. Tai indoeuropiečių kalba bei didžiausia iranėnų kalbų grupės kalba. Persų kalbos gramatika yra dar naujesnė (t.y. paprastesnė) nei anglų kalbos. Nors persų kalba yra vienintelė oficiali šalies kalba, kuria šneka apie 58% gyventojų, yra ir kitų svarbių kalbų. Azerbaidžaniečių ir turkmėnų kalbomis kalba apie 26%, kurdų kalba 9%; lurų kalba 2%; kitomis, tame tarpe ir arabų kalba – apie 1%.

[taisyti] Religija

Šiitų pakraipos islamas yra valstybinė religija. Apie 95% gyventojų yra musulmonai (89% šiitų ir 6% sunitų). Be musulmonų yra ir armėnų bei asirų krikščionių, žydų, parsų, mandėjų, sikhų ir apie 300 000 Irane uždraustos ir eretiška paskelbtos bahajų religijos pasekėjų.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Irano kultūra

[taisyti] Kita Informacija

• Irano ryšiai
• Irano transportas
• Irano karinės pajėgos
• Irano tarptautiniai santykiai
• Irano šventės

[taisyti] Nuorodos

---