Afganistanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Afganistãno Islãmo Respùblika (Afganistanas) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, š. rytuose – su Kinija ir Š. Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Gyventojai 6 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Afganistano istorija

Istorija iki šalies islamizavimo VIII a.: Senovės Persijos istorija

Istorija VIII-XIX a.: Didžiojo Irano istorija

Afganistanas kaip valstybė su dabartine teritorija susiformavo tik XIX a. kolonijinėms imperijoms pasidalijus Aziją įtakos sferomis ir nubraižius sienas. Iki tol Afganistanas buvo neatskiriama Didžiojo Irano dalis, kurią valdė visos Iraną valdžiusios dinastijos ir imperijos.

Senovėje čia egzistavo tokie Senovės Persijos regionai, kaip Baktrija, Arija, Gandhara ir Drangiana. Vėliau Afganistano teritorija priklausė Achemenidų, Aleksandro Makedoniečio, Seleukidų, Graikų-Baktrų, Partų, Sasanidų, Čingischano ir daugybei kitų valstybių. Vietinė Afganistano monarchija (Diuranių dinastija) susiformavo XVIII a..

XIX a. pateko į D. Britanijos imperijos įtaką, pilnai savarankiška tapo po Pirmojo pasaulinio karo. Paskutinis monarchas buvo nuverstas 1973 m. Netrukus po to 1978 m. pirmasis Afganistano prezidentas buvo žiauriai nužudytas su visa savo šeima sovietų remiamo perversmo metu. Netrukus 1979 m. į Afganistaną įvedus Sovietų Sąjungos karinius dalinius iki 1989 m. vyko ginkluotas pasipriešinimo judėjimas prieš sovietų kariuomenę ir jos kolaborantus. Šią „laisvės kovotojų“ (arba mudžahedų) kovą aktyviai rėmė Pakistanas, JAV bei kitos šalys. Po sovietų kariuomenės išvedimo šalyje kilo pilietinis karas. Iki 1997 m. didžiąją dalį Afganistano (išskyrus tik nedidelę teritoriją šalies šiaurėje) ėmė kontroliuoti Talibano judėjimas, įvedęs šariatą ir labai griežtą islamistinę tvarką. Didžiausią paramą Talibano judėjimui teikė Pakistanas. Iš religinių paskatų 2001 m. buvo sugriautos VI–IV a. pr. m. e. statytos Budos statulos Bamiane, kurias UNESCO buvo paskelbusi pasaulinio paveldo paminklais. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Niujorke, JAV ėmėsi aktyvesnės kovos su terorizmu ir vienu iš šios kovos taikinių tapo Talibano režimas, kuris buvo suteikęs prieglobstį teroristinėms organizacijoms, tarp jų ir Osamai bin Ladenui. Talibano režimas buvo nuverstas ir jo kovotojai išstumti iš šalies, nors iki šiol dar kontroliuoja nedideles šalies dalis, daugiausia šalia sienos su Pakistanu. Po to buvo surengti rinkimai, kuriuose laimėjo dabartinis prezidentas Hamidas Karzajus.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Afganistano politinė sistema

Šaliai vadovauja visuotiniuose 2004 m. spalio 9 d. rinkimuose išrinktas prezidentas Hamidas Karzajus. Pirmuosiuose rinkimuose nuo 1969 m. dalyvavo apie 10 mln. šalies gyventojų. Išrinktojo prezidento priešininkai teigė, jog rinkimų rezultatai buvo klastojami. Prezidento sudarytoje vyriausybėje yra Šiaurės aljanso ir kitų regioninių ir etninių grupių atstovai. Į šalį leista sugrįžti buvusiam monarchui Mohamedui Zahirui Šachui, tačiau jo vaidmuo išlieka tik simbolinis. Didelė šalies dalis tebėra kontroliuojama pilietinio karo vadų.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Afganistano provincijos

Afganistanas yra suskirstytas į 34 provincijas arba velajatus.

Badachšanas (Badakhshán) Badgis Baglan Balchas (Balkh) Bamianas (Bamiyán) Chostas Daikondis Farah Farjabas Gaznis Goras Gosjanas Helmandas Heratas (Herat) Kabulas (Kabul) Kandaharas (Kandahar) Kapisa

Konaras Kundūzas (Kunduz) Lagmanas Logaras Nangaharas Nimrodas Nurestanas (Nurestán) Orusganas Paktija (Paktia) Paktika Pandžšeras Parvanas Samangan Sar-e Polas Taharas Vardakas Zabolas

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Afganistano geografija

Afganistanas yra kalnų šalis – mažiau nei 10% jo teritorijos yra žemiau nei 600 m virš jūros lygio. Hindukušo (iki 7 500 m aukščio) ir Sefid Kuh kalnai užima didžiąją dalį šalies.

Didžiausi miestai (2003 m.):

• Kabulas (su apylinkėmis – 4,9 mln. gyventojų)
• Kandaharas - 339 200 gyv.
• Mazari-Šarifas
• Heratas
• Džalalabadas
• Kundūzas

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Afganistano gyventojai

Pagrindinė religija – islamas (sunitų 80%, šiitų 19%). Taip pat yra nedidelės hinduistų ir sikhų bendruomenės.

Afganistano gyventojų etninė sudėtis yra gana marga. Kadangi ilgą laiką nebuvo atlikta sistemingų tyrimų ar gyventojų surašymų, tikslių duomenų apie gyventojų sudėtį pagal etnines grupes nėra. 2005 m. CIA World Factbook pateikiami duomenys tėra apytikriai: puštūnai (afganai) 42%, tadžikai 27%, chazarai 9%, uzbekai 9%, aimakai 4%, turkmėnai 3%, beludžiai 2%, kiti 4%.

Pagrindinės kalbos yra persų (dari) ir puštūnų. Taip pat vartojamos ir kitos kalbos – daugiausia uzbekų, turkmėnų, beludžių. Nedidelės sikhų ir indų tautinės mažumos kalba pendžabų kalba.

[taisyti] Nuorodos

• Vilniaus karo Afganistane veteranų sąjunga

---