Gandhara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šešiolika mahadžanapadų. Gandhara - viena iš jų.


Gandharos istorija
Gandhara
Achemenidų imperija
Aleksandras Didysis
Indo-graikų karalystė
Indo-skitų karalystė
Indo-partų karalystė
Kušanų imperija
Indo-sasanidai
Kidaritai
Heftalitai
Šiaurės Vakarų Indijos istorija

Gandhara (skr. (devanagari): गांधार) buvo viena iš šešiolikos regionų - valstybių (mahadžanapadų) senovės Indijoje, egzistavusi iki XI a. Ji buvo aukštumoje Indo aukštupyje (dabartinio Pakistano šiaurėje ir rytų Afganistane). Svarbiausi valstybės miestai buvo Puškalavati, Purušapura ir Taksila.

[taisyti] Istorija ir kultūra

Iki VI a. pr. m. e. teritorijoje klestėjo priešistorinė Gandharos kultūra, o vedos mini gandharų tautą, kuri dalyvavo ir Mahabharatos įvykiuose.

Nuo VI a. pr. m. e. susikūrusios valstybės sostine buvo Puškalavati, svarbus budizmo centras. Augant Achemenidų imperijai, Gandhara, kartu su gretima Kambodža atsidūrė jos sudėtyje ir sudarė vieną iš satrapijų. Šalyje iš Persijos paplito Khorošti raštas. Vėliau šios teritorijos susiskaldė į smulkias valstybėles, kurios buvo užkariautos Aleksandro Makedoniečio.

305 m. pr. m. e. Gandharos regioną užkariavo Maurjų dinastija, o šiai nusilpus 180 m. pr. m. e. - Graikų-baktrų karalystė. 140 m. pr. m. e. čia įsigalėjo Kušanai. Tai buvo didžiausias Gandharos regiono klestėjimas, nes būtent jis tapo didelės imperijos centru, čia klestėjo budizmas ir budizmo menas.

Mahadžanapados
Kaši \| Košala \| Anga \| Magadha \| Vadži \| Malla \| Čedi \| Vatsa \| Kuru \| Pančala \| Matsija \| Šurasena \| Assaka \| Avanti \| Gandhara \| Kambodža