Vladimiras Dubeneckis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vladimiras Dubeneckis (1888 m. rugsėjo 6 d. Zmejinogorske (Altajaus kr., Rusija) – 1932 m. rugpjūčio 10 d. Karaliaučiuje) – architektas, dailininkas, pedagogas, profesorius.
[taisyti] Biografija
V. Dubeneckis gimė lietuvio tremtinio šeimoje. 1906 – 1914 m. studijavo architektūrą Peterburgo dailės akademijoje, vėliau joje ir dirbo. 1917 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
1919 m. atvyko į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje, tais pačiais metais persikėlė į Kauną. Pirmaisiais gyvenimo Kaune metais tarnavo Prekybos ir pramonės ministerijoje, 1920 – 1923 m. – Amerikos lietuvių (Amlito) akcinėje bendrovėje statybos skyriuose.
Buvo vienas Lietuvių meno draugijos steigėjų, Valstybės archeologijos komisijos, Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos steigėjas. V. Dubeneckis rūpinosi architektūros paminklų apsauga. 1927 – 1929 m. profesoriavo, dėstė kompoziciją ir perspektyvą Meno mokykloje. 1930 – 1931 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.
Reikšmingiausi jo projektuoti pastatai: Kauno meno mokykla (1922 – 1923 m.), Valstybės teatro rūmų Kaune rekonstrukcija (1923 – 1925 m.), kino teatras „Metropoliten“ (dabartinis Kauno dramos teatras; 1928 – 1929 m.), M. K. Čiurlionio kultūros muziejus (1930 m.), Vytauto Didžiojo karo muziejus (1934 m.) ir kt.
Be architektūrinių projektų V. Dubeneckis kūrė dekoracijas spektakliams: V. Krėvės „Skirgailai“ (1924 m.), C. Gounod „Romeo ir Džuljetai“ (1925 m.), J. Offenbach’o „Hofmano pasakoms“ (1925 m.), R. Wagner’io „Lohengrinui“ (1926 m.), Moljère’o „Tartiufui“ (1927 m.) ir kt. Kaip dailininkas yra sukūręs grafikos darbų, lietuvių liaudies kostiumų eskizų, parašęs straipsnių architektūros klausimais.
V. Dubeneckis palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Antkapinį paminklą sukūrė architektas Mykolas Songaila ir skulptorius Juozas Zikaras.
