Vladas Vitkauskas (1953)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
Bent dalis šioje skiltyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. |
Vladas Vitkauskas (g. 1953 m. gegužės 7 d. Viduklėje, Raseinių raj.) – pirmasis Lietuvos alpinistas, iškėlęs Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse: Everesto (8848 metrų, Eurazija, 1993 m. gegužės 10 d.), Makinlio (Šiaurės Amerika), Vinsono (Antarktida), Kilimandžaro (Afrika), T. Kosciuškos (Australija), Akonkagvos (Pietų Amerika).
Turinys |
[taisyti] Biografija
1970–1975 metais V.Vitkauskas studijavo Kauno politechnikos institute.
1993 metais pirmasis iš Baltijos šalių keliautojų įkopė į aukščiausią pasaulio kalną - Everestą. Savo alpinisto karjeroje V.Vitkauskas iškėlė Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse bei tapo pirmuoju tai padariusiu žmogumi.
V.Vitkauskas yra Lietuvos alpinizmo asociacijos narys (bei jos prezidentas 1996-1999 mm.); žurnalo Lithuania in the World konsultantas; fondo Everestas vadovas; Valdo Adamkaus Fondo steigėjas (1997 m.); Lietuvos kultūros fondo valdybos narys (nuo 2003 m.); Tautos namų santaros tarybos narys; Žemaičių kultūros, akademinio jaunimo ir vaikų paramos fondo valdybos narys; Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos keliautojų sąjungos, Lietuvos Vydūno draugijos narys.
V.Vitkauskas taip pat yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (nuo 1996 m.). Svarbiausios jo parodos: „Laisvės žygis: nuo Gedimino kalno iki Everesto“, 1996 m.; „Aukščiau pasaulio viršukalnių“, Filharmonija, Kaunas, 1997 m.; „Į žymiausias pasaulio kalnų viršūnes“, M. K. Čiurlionio namai, Vilnius, 1998 m.; „Aukščiau pasaulio viršukalnių“, Parodų salė, Telšiai, 1998 m.; G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Panevėžys, 1999 m.; „Aukščiau pasaulio viršukalnių“, Menininkų namai, Klaipėda, 1999 m.; „Aukščiau pasaulio viršukalnių“, Teatras, Alytus, 2001 m.; „Aukščiau pasaulio viršukalnių“, Krašto muziejus, Biržai, 2002 m.; „Igno Domeikos keliais iki aukščiausio Žemės ugnikalnio“, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilnius, 2002 m. Jis taip pat yra tarptautinių fotografijos konkursų "World Wide Tour Photo '99" (1999 m.) bei "Gyvos žemės mintys" (2003 m.) prizininkas.
V.Vitkauskas yra vegetaras, aktyviai įsitraukęs į Lietuvos sveikuolių judėjimą[1], vedęs, turi dukrą ir du sūnus.
[taisyti] Apdovanojimai
V.Vitkauskas yra apdovanotas:
- Tarptautinio “Fair Play” komiteto Garbės diplomu (1997 m.) už tai, kad jau grįžęs į bazinę stovyklą po įkopimo į Everestą antrąkart, nepaisant nušalusių abiejų kojų pirštų, lipo aukštyn, kad nuleisti žuvusios alpinistės iš Nepalo kūną;[2]
- Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde (2003 m.);
- Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės medaliais: “Už aukštus sportinius pasiekimus” (1993 m.), “Už nuopelnus Lietuvos sportui” (1993 m., 1998 m.); aukso medaliu “Už nuopelnus Lietuvos sportui” (2003 m.);
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu (1994 m.);
- LR Prezidento atminimo ženklu LR pakvietimo į NATO proga (2002 m.);
- Lietuvos neolimpinio komiteto Garbės ženklu (2003 m.).
[taisyti] Leidiniai
- "Everestas - manoji lemtis", Vilniaus universiteto leidykla, 2002 m., 168 p.[3]
- "Everestas", kalendorius. – Vilnius: Du Ka, 1993 m.;
- "Aukščiau pasaulio viršukalnių" / "Above the Peaks of the World". – Vilnius: Du Ka, 1998 m.
[taisyti] Išnašos
- ↑ Informacija iš "Žiniasklaida apie vegetarizmą" (pirmynis šaltinis: "Lietuvos žinios", 2006 11 28)
- ↑ „Kiekvienas galime turėti savąjį Everestą“, „Kultūros artelė”, 2007 gegužės 21 d.
- ↑ "SKAITYTA" apžvalga 2003 07 10
