Alpinizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alpinizmas (pagal Alpių kalnų pavadinimą), sporto šaka – kopimas į kalnus per ledynus, uolas, sniegynus. Skiriami techniškai sudėtingas ir aukštuminis alpinizmas (nors griežtų ribų nėra). Techniškai sudėtingais laikomi uolų, ledo ir kombinuoti alpinistiniai maršrutai. Aukštuminiame alpinizme išskiriamas kopimas į aukštesnes negu 8000 m viršūnes.

Kopimas į Monblaną (foto 1862 m.).

Alpinizmo pradžia laikomi 1786 m., kai šveicarai mokslo tikslais užkopė Alpėse į Monblaną.

Turinys

1 Alpinizmas Lietuvoje
- 1.1 Moterys
- 1.2 Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovai
2 Susijusios temos
3 Literatūra
4 Nuorodos

[taisyti] Alpinizmas Lietuvoje

Pradžia sietina su kelionėmis kalnuose - I. Domeika (1801–89; Kordiljeros), J. Čerskis (1845–92; Sibiras), J. Chodzka (1850; Araratas), A. Kašarauskas (19 a. II pusė; Sibiras), K. Aris (1874–1941; Pamyras, Tianšanis), A. Poška (1903–92; Himalajai, Pamyras, Hindukušas). Organizuoto alpinizmo pradininkai – G. Akstinas, V. Vosylius ir F. Mieliauskas. Jų iniciatyva įkurtos alpinizmo sekcijos Kaune (1956) ir Vilniuje (1957). 1957-10-27 Kaune įkurta pirmoji Lietuvos alpinistų organizacija – Respublikinė alpinizmo sekcija (prezidiumo pirm. G. Akstinas).

Alpinizmo pradžia – 1957 m. V. Vosyliaus organizuota Kauno alpinistų kelionė į Kaukazą. 1958 m. G. Akstinas ir F.Mieliauskas suorganizavo išvyką (Baltijos šalių alpiniadą) į Centr. Kaukazą; į Elbrusą (5642 m.) įkopė 28 Lietuvos alpinistai. 1959 m. įkurta Lietuvos alpinizmo federacija (1991 priimta į Tarptautinę alpinizmo s-gą), nuo 1996 m. – Lietuvos alpinizmo asociacija. 1959 kopdami į Dychtau viršūnę (5204 m Kaukaze) žuvo G. Akstinas, F. Mieliauskas ir V. Vosylius, o žuvusiųjų bendražygiai (ekspedicijoje dalyvaujant Lietuvos alpinistams), įkopę į bevardes viršūnes Terskej Alatau kalnagūbryje (Tian Šanis) pavadino jas lietuviškais vardais – Gedimino Akstino (4250 m), Lietuvos alpinistų (4050 m) (1 lent.). 1960 m. suorganizuota ekspedicija žuvusiems Lietuvos alpinizmo pradininkams atminti (vad. M. Melinskaitė), įkopta į Gedimino Akstino ir Lietuvos alpinistų viršūnes. Kuriasi sporto d-jų alpinistų sekcijos (Žalgirio d-jos 1961m., Nemuno d-jos 1967 m.). 1964 m. pirmoji Lietuvos alpinistų aukštuminė ekspedicija (vad. K. Monstvilas) Šachdaros kalnagūbryje (Pietvakarių Pamyras) įkopė į bevardes viršūnes ir pavadino jas Lietuvos, M. K. Čiurlionio ir Donelaičio vardais. Svarbiausios ekspedicijos nurodytos 2 lentelėje. Didelį alpinzimo organizavimo darbą atliko Kauno (įk. 1979 m.) ir Vilniaus (įk. 1980 m.) alpinistų klubai.

D. Makauskas 1970 m. tapo TSRS čempionu uolų klasėje, 1982 m. už įkopimą į TSRS 4 aukščiausias viršūnes jam suteiktas Sniegynų tigro vardas; jis – pirmasis lietuvis, įkopęs į vieną iš 14 aukšč. kalnų – Dhaulagirį (8167 m Himalajuose; 1990 m.). A.Skėraitytė viena įkopė į Korženevskajos viršūnę (7105 m Pamyre). V. Vitkauskas, pirmasis iš Baltijos šalių, 1993-05-10 įkopė į aukščiausią pasaulio viršūnę – Džomolungmą (8840 m Everestą), o 1993–96 įkopė į visų žemynų kalnų aukščiausas viršūnes.

[taisyti] Moterys

Šiuo metu rengiamas straipsnis „Moterys Lietuvos alpinizme“.

[taisyti] Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovai

Lietuvos alpinizmo asociacijos (federacijos) prezidentai (pirmininkai)

1957-10-27–1959-06-16 – Gediminas Akstinas
1959-06-16–1959 08 02 – Vytautas Vosylius
1959–1967 – Vytautas Viršilas
1967–1971 – Jaroslavas Okulič-Kazarinas
1971–1976 – Kazys Monstvilas
1976–1979 – Vytautas Viršilas
1979–1993 – Vilius Šaduikis
1993–1996 – Kęstutis Baleišis
1996–1999 – Vladas Vitkauskas
1999–2001 – Vaidas Barkevičius
2001–2005 – Algimantas Asevičius
2005–2007 – Marius Pulkauninkas
2007 – ... – Saulius Vilius

[taisyti] Susijusios temos

Kalnų turizmas – kopimas į viršūnes be specialios įrangos, taip pat kelionės į kalnus.
Uolų laipiojimas – kopimas į uolas, paprastai panaudojant alpinistinį inventorių.

[taisyti] Literatūra

Juozas Krikštopaitis. Snieguotos viršūnės. Vilnius, 1960;
Kalnai lieka rymoti / sud. Augustas Kubilius. Vilnius, „Mintis“, 1970;
Kalnų takais / sud. Augustas Kubilius, Vilnius, „Mintis“, 1981;
Alfonsas Jakštas. Everesto glėbyje. Vilnius, 1992;
Vladas Vitkauskas. Everestas ’94. Vilnius, 1993;
Vladas Vitkauskas. Aukščiau pasaulio viršukalnių / Above the Peaks of the World. Vilnius, 1998;
Vladas Vitkauskas. Everestas – manoji lemtis. 2002.
Romualdas Augūnas. Žmonės kalnuose. Vilnius, 2002;
A. Kumža. Himalajai. Vilnius, 2005