Viduriavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Viduriavimas, arba diarėja (lot. diarrhea) – pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, kai išmatos tampa nenormaliai skystos ir(ar) gausios, dažniausiai didėjant ir tuštinimosi dažnumui. Sukelia mikrobai, apsinuodijimas maistu, vaistais, taip pat ir parazitai. Viduriavimo priežastimi gali būti ir nerviniai sutrikimai, pvz., išsigandus, žmogus suviduriuoja, viduriavimą taip pat gali sukelti storosios žarnos vėžys, opinis kolitas ir kt.

[taisyti] Klasifikacija

Viduriavimo rūšys:

• Osmosinis – prasideda žarnose susikaupus blogai absorbuojamoms osmosiškai aktyvioms medžiagoms, sutrikdančioms vandens absorbciją. Dažniausiai tai yra daugiavalenčiai jonai ar angliavandeniai.
• Sekrecinis – prasideda dėl padidėjusios chloro jonų ir vandens sekrecijos veikiant sekreciją stimuliuojančioms medžiagoms. Žarnų gleivinė lieka nepakitusi, turinti normalią histologinę sandarą.
• Uždegiminis – prasideda dėl uždegiminių žarnų gleivinės pokyčių. Šį procesą sukelia tiesioginė mikroorganizmų invazija ar imunologiniai procesai.
• Malabsorbcinis – prasideda dėl sumažėjusios medžiagų absorbcijos.
• Dėl sutrikusios motorikos – prasideda dėl pagreitėjusios arba sulėtejusios žarnų peristaltikos.

[taisyti] Gydymas

Kadangi ligos priežastys tiksliai nežinomos, tiesiogiai veikiančių vaistų nėra. Jei simptomai nelabai ryškūs, gali pakakti dietos korekcijos, sunkesniais atvejais kartu skiriami vaistai. Gydymui vartojami įvairūs simptomus mažinantys medikamentai, tačiau jie ne visada veiksmingi. Esant skausmui skiriami spazmolitikai (otilonijaus bromidas, mebeverinas), pipirmėčių aliejus, esant pilvo pūtimui – simetikonas, aktyvinta anglis. Jei vargina viduriavimas, gali būti skiriamas loperamidas, cholestiraminas, jei vyrauja vidurių užkietėjimas – skiriamos sėlenos, cisapridas, kai kurie laisvinamieji vaistai (laktuliozė, magnio oksidas). Tačiau ilgalaikio laisvinamųjų vartojimo reikėtų vengti. Gydymui labai svarbi vaistų grupė yra antidepresantai – jie ne tik mažina depresijos, nerimo simptomus, bet ir malšina skausmą ir viduriavimą. Trumpalaikiam vartojimui kartais skiriami benzodiazepinų grupės raminamieji (alprazolamas, tranksenas ir kt.), sulpiridas ar kiti panašaus poveikio vaistai. Konkrečius vaistus kiekvienu atveju turi paskirti gydytojas.

[taisyti] Ligos eiga

Pagrindiniai dirglios žarnos simptomai yra pilvo skausmas, tuštinimosi sutrikimai ir pilvo pūtimas. Pilvo skausmas dažnai būna spazminis, deginantis, įvairaus intensyvumo, pasireiškiantis įvairiose pilvo vietose. Neretai skausmas atsiranda po valgio, o pasituštinus kuriam laikui sumažėja. Kartu su pilvo skausmu būna ir sutrikęs tuštinimasis – viduriavimas ar vidurių užkietėjimas (dažnai kaitaliojasi tarpusavyje). Viduriavimas dažniausiai būna pirmoje dienos pusėje, naktimis – nebūna. Dažnesnis tuštinimasis atsiranda sustiprėjus pilvo skausmui, pavalgius. Išmatos gali būti kietos, smulkios arba skystos, vandeningos, su gleivėmis, bet be kraujo. Gali būti apsunkintas tuštinimasis, nepilno pasituštinimo jausmas, pilvo pūtimas, gurguliavimas. Kartu su šiais simptomais būna ir įvairūs kiti nusiskundimai: galvos skausmas, pykinimas, šlapinimosi sutrikimai, nuovargis, silpnumas, nuotaikos sutrikimai – nemiga, nerimas, depresija ir įvairūs kiti simptomai.

Tai lėtinė liga, kurios simptomai, retkarčiais sustiprėdami, gali trukti keletą mėnesių ar net metų. Dažniausiai gydymas ilgas, ir simptomų mažėjimas priklauso ne tik nuo vaistų poveikio, bet ir nuo ligonio emocinės, psichinės savijautos gerėjimo. Nusiskundimai gali vėl atsirasti dėl stresinių situacijų, psichosocialinių traumų.

[taisyti] Patarimai

Dirglios žarnos sindromas – tai liga, kurios gydymas labai priklauso nuo paties ligonio, jo požiūrio į ligą ir aplinkos faktorių. Savijautai nemažai įtakos turi maistas, todėl reikėtų atsisakyti nemalonius pojūčius provokuojančių produktų (riebaus maisto, pieno, kavos, alkoholio ar kt.), vartoti daugiau ląstelienos (sėlenų, pataisų sporų). Jei vargina viduriavimas, vartojamas mažiau skaidulų turintis maistas. Esant vidurių užkietėjimui, reiktų vartoti daugiau skysčių, vaisių ir daržovių, patartina sportuoti. Skausmą gali sumažinti ramunėlių, mėtų, rozmarino arbata, valerijonas. Liga dažnai paūmėja dėl streso. Tokiu atveju gali padėti psichoterapija, refleksoterapija, aromaterapija, kitos relaksacinės priemonės.

[taisyti] Profilaktika

Racionali mityba, sveikas gyvenimo būdas, tinkamas darbo ir poilsio režimas.

[taisyti] Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Gydytojo konsultacija būtina kai:

• Viduriavimas užsitęsė daugiau nei 2 paras.
• Išmatose yra kraujo, gleivių ar kitokių jums nerimą keliančių priemaišų.
• Temperatūra pakyla daugiau nei 38°C.
• Atsiranda stiprūs pilvo ar išangės skausmai.
• Išsivysto dehidratacija (požymiai – ypatingas troškulys, sausa burna, susiraukšlėjusi oda, labai sumažėjęs šlapimo kiekis).